Sužinoję, kad Maskvoje gyvena ir dirba aktorius, kaip du lašai vandens panašus į 007 agentą, Sputnik Lietuva korespondentas nusprendė jį surasti ir pats įsitikinti. Panašumas su Džeimsu Bondu buvo sukrečiantis.
Atrodė, kad rusiškai Nerijus Mankus kalba su akcentu. Savo tėvo kalbą — lietuvių — aktorius iš tiesų moka, bet rusų kalba taip pat yra gimtoji, o tai, ką supratau kaip akcentą, yra lėtas ir orus kalbėjimas. Juk neatsitiktinumas, kad jis filmuojamas tik kaip sėkmingas ir turtingas vyras, kuris niekur neskuba.
Tačiau Nerijaus gyvenimas nėra toks ramus. Jis nuolat dingsta atrankose ir filmavimuose, iš kailio neriasi dėl savo trijų vaikų ir sporto, nes fizinė forma yra jo vizitinė kortelė.
Grįžti į Lietuvą nepavyko
Nerijus gimė nedideliame Raseinių miestelyje. Kai buvo antroje klasėje, jo tėvai išsiskyrė, o rusė motina paėmė jį ir jaunesnįjį brolį pas senelę prie Engelso miesto. Iš pradžių Nerijui buvo labai sunku prisitaikyti Rusijoje — jis beveik nekalbėjo rusiškai, bet palaipsniui pritapo.
"Aš nusprendžiau grįžti į Lietuvą, kai baigiau tarnybą Sovietų armijoje. Beje, aš buvau specialiose pajėgose Afrikoje — Etiopijoje tada vyko karas, ir mes padėjome Mengistui Haile Mariamui. Ne, aš nekovojau, bet, kaip Bodrovo herojus filme "Brolis", sėdėjau štabe kaip raštininkas (juokiasi). Aš buvau ryšininkas ten. Bet pusiau teisėtai — mes atvykome į Etiopiją kaip civiliai, nenešiojome jokių ženklų ir netgi pareigūnams neatiduodavome pagarbos, kad iš šalies neįmanoma būtų suprasti, kas yra kas. Pagal dokumentus, mes niekur nebuvome įrašyti — taigi oficialiai aš Afrikoje nebuvau. Kai baigėsi mano tarnyba, supratau, kad baigiasi ir Sovietų Sąjunga. Reikėjo pasirinkti, kur gyventi. Tada įstojau į Lietuvos valstybinės konservatorijos teatro ir kino fakultetą, tikėdamasis likti Lietuvoje", — pasakoja Nerijus Mankus.
Tačiau jis nespėjo baigti aukštosios mokyklos — motinai reikėjo pagalbos, ir ji paprašė savo sūnaus sugrįžti. Teko palikti svajones apie aktoriaus profesiją. Engelse Nerijus baigė milicijos mokyklos koledžą ir pradėjo dirbti saugos tarnyboje. Iš Maskvos į Saratovą vežiodavo kompiuterius, vertingus dokumentus ir pinigus. Atlyginimas buvo geras, tačiau rizika buvo didelė. Vieną kartą trys plėšikai užpuolė jį su draugu — nusikaltėliai žinojo ir inkasatorių maršrutą, ir sumą, kurią jie turėjo.
"Mes buvome šaudomi tiksliąja šio žodžio prasme. Iki šiol stebiuosi, kaip likau gyvas. Aš buvau sužeistas, bet likau sąmoningas, nepasidaviau, neatidaviau pinigų krepšių, tada vienas iš banditų pradėjo mušti mano galvą pistoleto rankena, kol aš netekau sąmonės… Gydytojai nelengvai ištraukė mane iš ano pasaulio", — prisimena Nerijus.
Nuo "vyro valandai" iki modelio
"Kartą nuvažiavau pas tėvą į Vilnių, grįždamas traukinyje Vilnius-Maskva susipažinau su moterimi, įsimylėjau. Išvažiavau pas save, į Saratovą, bet mes ir toliau su ja bendravome, ir po metų ji įtikino mane persikelti į Maskvą. Aš pradėjau kurti didžiulius planus, bet kai aš pasinėriau į didmiesčio gyvenimą, supratau, kad čia niekam nereikalingas… Įsidarbinau dideliame verslo centre apsaugininku, bet po trejų metų, be paaiškinimo, mane atleido. Buvau kryžkelėje: 38 metai, profesijos neturiu, ką daryti? Ir tada aš nuėjau dirbti kaip "vyras valandai" — gerai, kad turiu rankas", — sako Nerijus.
Būsimas aktorius ir modelis remontavo baldus, santechniką, kabindavo šviestuvus. Viena pažįstama įtikino sukurti portfelį, nunešti nuotraukas į modelių agentūras.
"Sakė, pabandykime, nieko neprarasi. Padovanojo fotosesiją pas pradedantį fotografą. Aš ten kažką vaidinau: tai su taure, tai su cigaru. Kelios agentūros mane nustebino ir paėmė nuotraukas", — sako Mankus.
"Ir štai aš esu objekte — prisuku grindjuostes, gręžiu skyles, o man skambina iš agentūros ir siūlo ateiti į atranką. Paaiškinau šeimininkei, kodėl man teko eiti, ji suprato. Tada prasidėjo filmavimas. O man kaskart rankos sužalotos, po nagais cementas, plaukai dulkėse, maišas su perforatoriumi. Todėl kai tik honorarų už reklamą suma pradėjo viršyti mano atlyginimą kaip "vyro valandai", aš pasirinkau modelių verslą", — pasakojo Nerijus.
Tuo metu Nerijus suprato, kad jis ne veltui mokėsi Vilniuje aktorystės — jam pravertė įgūdžiai modeliavimo versle. Tačiau jis vis tiek nuėjo į aktorių kursus teatre-mokykloje "AkteM".
"Mes vaidiname spektakliuose, pasirodome prekybininko Nosovo dvaro scenoje. Mano pirmas geras vaidmuo, dėka "AkteM", — ponas Smitas Eugenio Ionesco "Plika dainininkė" pjesėje. Autorius — absurdo klasikas, kai aš perskaičiau scenarijų, supratau, kad nieko nesuprantu. Kaip tai vaidinti? Bet mes turime labai gerą režisierių Andrejų Drozdiną, ir jis padėjo man išsiaiškinti. Antrasis mano spektaklis buvo Haroldas Pinteras "Meilužis", trečias — "Central Park West" pagal Woody Allen. Pastarieji du spektakliai rodomi iki šiol", — sako Mankus.
Po "ActeM" Nerijus pradėjo studijuoti Ščukino mokykloje, taip jis sugebėjo įgyvendinti savo svajonę apie aktoriaus diplomą.
Belaukdamas aukščiausios laimės valandos
Šiandien Nerijus Mankus yra populiarus aktorius, tačiau geriausiai žinomas iš reklamos ir muzikinių vaizdo įrašų.
"Norėčiau filmuotis kine, tačiau dar nėra rimtų vaidmenų. Vaidinau keliuose televizijos serialuose ir autoriniame filme, tačiau vaidmenys buvo epizodiniai ir tokio paties tipo — aš arba herojus-meilužis, arba neištikimas vyras, arba Amerikos šnipas ir būtinai viskas man blogai baigiasi (juokiasi). Taip, jei apsivelku kostiumą arba smokingą, man iš karto pradeda sakyti: "Tu esi trikras Bondas, tu turi jį vaidinti, važiuok pavergti Holivudo!" Žinoma, aš turėčiau, bet ar įžvelgtų mane režisieriai. Aš netikiu, kad mūsų aktorių Holivude laukia karjera. Jei jie ten vaidina, tai tik piktadarius", — įsitikinęs Nerijus.
Mankus dažnai nuvažiuoja į Lietuvą — pas tėvą ir gausią jo giminę. Tiesa, ilgam išvykti iš Maskvos Nerijus jau seniai negali: kalti dažni filmavimai ir atrankos. Kol aktorius laukia savo sėkmės valandos, mokosi epizoduose — filmuose, reklamoje ir klipuose.
"Aš kadaise filmavausi reklamoje: smokingas "a la" Džeimsas Bondas, turėjau atsitrenkti į stiklą, kuris susiskaidė į mažas duženas. Tiesą sakant, didelė ekrano vitrina buvo padalinta į mažus fragmentus, kurie turėjo subyrėti, vos prisilietus prie jų. Atrodo, kad viskas yra paprasta, tačiau pirmą kartą man nepavyko — kaskadininkai per anksti ištraukė mane. Išėjo iš antro karto, bet visas smokingas buvo supjaustytas stiklo šukių ir susižalojau kojas. Aš net nežinau, kaip mano veidas nenukentėjo. Nors, tiesą sakant, man patiko atlikti šį triuką. Dėl tokių akimirkų ir noriu dirbti", — sakė Nerijus Mankus.