VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Vilniaus politika, susijusi su sovietų karių kapavietėmis Lietuvos teritorijoje, kelia pavojų projekto "Misija Sibiras" ateičiai, praneša RuBaltic.ru.
Projektą 2000 metais pasiūlė Lietuvos jaunimo organizacijos, ir jį teigiamai įvertino Lietuvos užsienio reikalų ministerija, kuri susitarė su kolegomis iš Rusijos apie kasmetinius jaunų lietuvių apsilankymus į ištremtų lietuvių laidojimo vietas Sibire.
Kaip pabrėžiama leidinyje, šiandien Užsienio reikalų ministerija negali pradėti panašaus į "Misija Sibiras" projekto.
"Pirma, kas iš Smolensko aikštės įsileis Vilniaus atstovus po to, ką sako dabartinis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (ir tęsia savo kalbas) apie Rusiją?" — praneša RuBaltic.ru.
Antra projekto žlugimo priežastimi leidinys laiko Lietuvos poziciją — "pateikti save kaip nekaltą auką, kuriai visi skolingi, atsisėsti Rusijai ant kaklo ir priversti ją mokėti ir gailėtis". Be to, dabartinė Lietuvos vadovybė iš viso galėjo nepritarti idėjai kasmet siųsti jaunus lietuvius į Rusiją, nes jie gali "grįžti namo kaip paruošti Kremliaus agentai, kuriuos užkrėtė "minkštoji Sibiro galia"".
"Nepaisant tragiškų priežasčių, dėl kurių Lietuvos jaunimas kasmet važiuodavo į Sibirą, lietuviškas projektas buvo teigiamai vertinamas ir Lietuvoje, ir Rusijoje. "Misija Sibiras" įveikė tautos išsiskyrimą: šventas tikslas rūpintis protėvių kapais ir išsaugoti jų atminimą suartino lietuvius ir rusus bendru žmonijos pagrindu", — rašo leidinys.
"Misija Sibiras" projekto dėka buvo aptariamas Rusijos ir Lietuvos tarpvyriausybinis susitarimas dėl karių bei represijų civilių aukų laidojimo vietų globos. Tačiau Lietuva užšaldė visas derybas.
Respublikos valdžia visais būdais neleidžia rūpintis Raudonosios armijos karių kapais. Taigi, Kultūros paveldo departamentas pareikalavo, kad Lietuvos karo istorijos asociacija "Pamiršti kareiviai" nugriautų paminklus ant Rusijos imperijos ir Raudonosios armijos kareivių kapų Vilniuje, Antakalnio kapinėse. Organizacijai skirta bauda už tai, kad tariamai palaikai buvo perlaidoti, nesudernus su valdžios institucijomis, tačiau įstatymas dėl perlaidojimo Lietuvoje buvo priimtas prieš dvejus metus, o incidentas įvyko prieš penkerius metus.
Palangoje buvo pasiūlyta iškasti kapus, kur buvo palaidoti Raudonosios armijos kariai, ir perkelti jų palaikus iš centro į miesto pakraštį. Praėjusių metų rudenį Biržų rajono savivaldybė prie paminklų pastatė "aiškinamąsias lenteles", ant kurių užrašyta, kad "ideologiniai sovietinio laikotarpio įrašai neatitinka istorinės tiesos". Be to, Klaipėdoje kelis kartus buvo niekinamas paminklas Raudonosios armijos kareiviams.
Lietuvos valdžia bando pateikti rūpinimąsi Raudonosios armijos karių kapais kaip peiktiną ir teistiną dalyką, rašo RuBaltic.ru.
Lietuvos Seimo atstovai rengia įstatymo projektą "Dėl komunizmo propagandos ir kitų totalitarinių režimų viešose vietose draudimo", kurio auka gali tapti sovietiniai paminklai. Paskutiniame metiniame pranešime Lietuvos valstybės saugumo departamentas teigė, kad karių kapų priežiūra ir memorialų atkūrimas yra "Lietuvos įtraukimas į Rusijos geopolitinę erdvę".
Kaip pabrėžia leidinys, oficialus Vilnius neleidžia Maskvai pasirūpinti kapais Lietuvos teritorijoje, nes pagal naujas taisykles, bet koks užsienio kultūros paveldo objektų finansavimas gali būti atliekamas tik per objekto valdytoją — savivaldybę. Tačiau pagal Rusijos Federacijos įstatymus biudžeto lėšos negali būti perduotos kitoms valstybėms ir jų savivaldos institucijoms.
"Šiuo metu kyla abejonių dėl Lietuvos tautai svarbios akcijos ateities. Ir Lietuvos piliečiai dėl to gali kaltinti tik savo valdovus, kurių neapykanta Rusijai pasirodė esanti svarbesnė už istorinės atminties išsaugojimą, protėvių kapų priežiūrą, kartų ryšį ir naujųjų kartų lietuvių patriotinį ugdymą", — rašo leidinys.
Šiemet į "Misija Sibiras" ekspediciją pirmą kartą turėjo važiuoti dvi komandos. Tačiau dėl Lietuvos valdžios institucijų veiksmų Rusija nustojo išduoti vizas projekte dalyvaujantiems lietuviams, nurodydama, kad tai yra priverstinė priemonė.
Rusijos ambasada respublikoje, komentuodama projekto sustabdymą, pabrėžė, kad pastaruoju metu Vilniaus valdžios institucijos imasi veiksmų, kurių tikslas yra trukdyti panašiomis pastangomis apsaugoti sovietų karių laidojimo vietas valstybės teritorijoje.