VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitais NATO šalių lyderiais sutarė dėl bendrų priemonių, kurios sustiprins tiek rytinio flango, tiek viso Aljanso gynybą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
"Valstybių vadovai atsižvelgė į Lietuvos poreikius. Viršūnių susitikime pripažintas oro gynybos trūkumas Baltijos šalyse ir pavesta NATO karinei vadovybei įvertinti esamas rizikas bei iki 2019 metų vidurio pateikti siūlymus tolesniems sprendimams", — rašoma pranešime.
Baltijos valstybių oro erdvė yra viena iš silpniausių zonų. Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos mažo nuotolio oro gynybos sistemos (3-5 kilometrai).
Prezidentūra taip pat teigia, kad šalys įsipareigojo pagal sutartą NATO bei ES standartą supaprastinti ir greitinti karinių pajėgų judėjimo procedūras. Iki 2019 metų pabaigos leidimai kariniams daliniams kirsti valstybių sienas bus išduodami per 5 dienas ir siekiama dar labiau pagreitinti jų išdavimą ateityje.
"Lietuva šioje srityje yra lyderė. Diplomatinius leidimus išduodame greičiausiai Europoje — per 24 valandas", — rašoma spaudos tarnybos pranešime.
Pagal jos duomenis, vadovai pritarė NATO parengties iniciatyvai. Iki 2020 metų bus sukurtos specialiosios aukštos parengties pajėgos. Jas sudarys 30 saugumo pajėgų batalionų, 30 aviacijos eskadrilių ir 30 karo laivų, kurie per 30 dienų atvyks į pastiprinimą NATO greitojo reagavimo pajėgoms. Taip pat pritarta NATO vadaviečių reformai. Aljansas steigia 2 naujus štabus JAV ir Vokietijoje, stiprina Ramšteino JAV karinių oro pajėgų bazę Vokietijoje ir tęs kitų vadaviečių pertvarką.
Trečiadienį taip pat buvo priimtas sprendimas bendradarbiaujant su ES gerinti kelių, geležinkelių ir kitą civilinę infrastruktūrą, ją pritaikant kariniams poreikiams. Naujoje ES finansinėje perspektyvoje tam numatoma skirti apie 6,5 mlrd. eurų. Lietuvai iš viso reikia 430 mln. eurų.