VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. Lietuvosprezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį pasveikino kovotoją už šalies nepriklausomybę Nijolę Sadūnaitę 80-ojo gimtadienio proga, praneša Prezidentės spaudos tarnyba.
Pasak šalies vadovės, Sadūnaitės vardas Lietuvos kelyje į nepriklausomybę ypatingai svarbus ir ryškus. Jį tardami regime nepalaužiamą kovotoją ir daugybę jau istorija tapusių įvykių, artinusių išsivadavimą iš okupacijos, teigiama prezidentūros pranešime.
Kaip teigiama sveikinime, būtent Sadūnaitė yra viena iš garbingos pasipriešinimo istorijos kūrėjų. Tvirtas tikėjimas buvo tas ginklas, kuriuo ji laimėjo dešimtmečius trukusį mūšį už Tėvynės laisvę.
Prezidentė pabrėžė, kad šis gražus kovotojos už laisvę jubiliejus ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio minėjimas — iškalbingas sutapimas. Būtent Sadūnaitė kartu su savo bendražygiais geriausiai žino, ką reiškia ištikimybė nepriklausomos valstybės idėjai.
Šalies vadovė taip pat padėkojo už meilę Lietuvai, žmonėms ir palinkėjo jubiliatei sveikatos, neblėstančio optimizmo ir stiprybės.
Sadūnaitės biografija
Nijolė Sadūnaitė gimė 1938 metų liepos 22 dieną Kaune, Jono Sadūno ir Veronikos Sadūnienės (Rimkutės) šeimoje. Mokėsi Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje. Po mokyklos įstojo į Šv. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregaciją Panevėžyje. Amžinuosius įžadus davė 1963 metais. Persikėlusi į Vilnių, mokėsi medicinos seserų kursuose, dirbo Vilniaus kūdikių namuose sekretore mašininke, skalbėja, gaisrininke, slaugė Vilniaus našlaičių namų globotinius.
Į Tarybų saugumo akiratį Sadūnaitė pateko 1970 metais, kai ėmėsi ginti valdžios persekiojamus kunigus. 1971 metais ji slapčia nugabeno į Maskvą ir perdavė užsienio šalių diplomatams Lietuvos žmonių memorandumą dėl sąžinės laisvės suvaržymų tarybinėje Lietuvoje. Jos dėka šis dokumentas pasirašytas daugiau nei 17 tūkstančių tikinčiųjų, tapo žinomas visame pasaulyje.
Nuo 1974 metų Sadūnaitė daugino ir platino Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką — pogrindinį žurnalą, fiksavusį Tarybų valdžios pažeidimus tikinčiųjų teisių ir laisvių srityje. Už tai 1974 metais suimta ir nuteista laisvės atėmimu trejiems metams sunkiųjų darbų kalėjime ir trejiems metams tremties. Šešerius metus kalėjo Mordovijoje ir kitose vietose Sibire.
1980 metais grįžusi į Lietuvą ir toliau dalyvavo leidžiant Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką. Nuo 1982 metų ji Lietuvoje gyveno nelegaliai, slapta susitikdavo su disidentais Maskvoje. 1987-1988 metais buvo saugumo suimta ir tardoma, kankinama, nuodijama narkotikais ir radiacija, tačiau nepalūžo. Sadūnaitė aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo įvykiuose. 1987 metais rugpjūčio 23 dieną Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo ji kalbėjo pirmajame viešame protesto prieš tarybinę santvarką mitinge. Po to vėl buvo KGB tardoma bei persekiojama.
Lietuvos ypatingajame archyve išlikusi Sadūnaitės baudžiamoji byla liudija laisvės gynėjos ištvermę, išmonę ir drąsą.
2017 metų Laisvės premijos laureatės kalba
Vienuolė Nijolė Sadūnaitė po Laisvės premijos įteikimo, sausio 13 dieną Seime vykstančio 1991 metų sausio 13-osios dienos įvykių 27-ųjų metinių minėjimo metu, pasakė kalbą apie Lietuvos dorovę.
Gavusi iš Seimo pirmininko Laisvės premiją, ji tuoj ėmėsi jo ir kitų pareigūnų kritikos.
"Buvau tiesos pusėje tada, sovietiniais metais, esu tiesos pusėje ir dabar", — užtikrintai pasakė Sadūnaitė, darydama užuominą, kad melo pusėje yra jos kritikos objektai.
Kritikavo ji visą aukščiausiąją valdžią už tai, kad šioji esą leido 2012 metais policijai atimti iš globėjų ir perduoti galimos pedofilijos bylos centre atsidūrusiai motinai jos mažametę mergaitę. Taip pat už tai, kad valdžia iki šios dienos slepia mergaitės buvimo ar net galimo palaidojimo vietą.
Sadūnaitė: pedofilai, kurie kankino mergaitę, įbaugino visą Lietuvą >>
Visas 22 savo kalbos minutes garsioji disidentė gėdino valdžią už pedofilijos bylos netyrimą. Aukščiausieji šalies politikai, užuot išklausę jau įprastų žodžių apie tai, kaip teisingai Lietuva reikalauja iš Rusijos išduoti jai įtariamuosius sausio 13-osios byloje, patys gavo sodrią kritikos dozę iš didelį moralinį autoritetą visuomenėje turinčios buvusios tarybinių laikų disidentės.