Bundestagas abejoja Maskvos prisidėjimu prie Skripalių bylos

Vokietijos deputatas padarė tokią išvadą remdamasis tuo, kad Vokietijos vyriausybė pakartotinai atsisakė pateikti parlamentui neva iš Didžiosios Britanijos gautus įrodymus
Sputnik

VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Bundestago deputatė Heikė Hensel pareiškė, kad nei britai, nei Vokietijos slaptosios tarnybos neturi Maskvos prisidėjimo prie Skripalių apnuodijimo įrodymų, praneša leidinys "Junge Welt".

Liudininkams parodyta įtariamojo Skripalių apnuodijimu nuotrauka

Pasak deputatės, Vokietijos vyriausybė antrą kartą per trumpą laikotarpį atsisakė pateikti Parlamentui ir šalies gyventojams įrodymus, gautus iš Didžiosios Britanijos, kurių pagrindu Rusija buvo apkaltinta buvusio GRU pulkininko Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimu.

Hensel mano, kad Vokietijos vyriausybės atsisakymas liudija, kad "nei britai, nei vokiečių specialios tarnybos neturi jokių įrodymų" dėl Maskvos prisidėjimo.

Be kita ko, Vokietijos vyriausybė neatsakė į paklausimą apie tai, ar Vokietijos specialiosios tarnybos turi A-234 medžiagą, kuria, tariamai, buvo apnuodyti Skripaliai.

Skripalių byla

Kovo 4-ąją buvęs Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnas pulkininkas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija buvo rasti be sąmonės prie prekybos centro Solsberyje. Londonas teigia, kad prie apnuodijimo prisidėjo Rusija. Maskva kategoriškai atmeta visus kaltinimus. Rusijos pusė  ne kartą siūlė atlikti bendrą incidento tyrimą, tačiau Britanija ignoravo iniciatyvą ir atsisakė leisti susisiekti su Skripaliais.

Mei įsitikinusi, kad JAV ir toliau palaikys Britanijos poziciją dėl incidento Solsberyje

Be to, Užsienio reikalų ministerija įrodė, kad Didžiosios Britanijos minister pirmininkė Teresa Mei melavo, teigdama, kad nuodai buvo pagaminti Rusijoje, kadangi laboratorijoje "Porton Down" tai paneigė. Gegužės viduryje buvęs GRU pareigūnas išvyko iš ligoninės, jo dukra buvo išleista balandžio viduryje. Julija pasakė, kad grįš į Rusiją.

Dėl skandalo su apnuodijimu JAV ir Kanada, taip pat eilė Europos šalių, tarp jų ir Baltijos šalys, Lenkijos, Prancūzija, Vokietija, Italija, Ukraina ir Moldova išsiuntė daugiau nei šimtą Rusijos diplomatų. Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių.