Europos Parlamente sukritikavo Latvijos deputato žodžius dėl "Rusijos suskaldymo"

Svajodama apie Rusijos dezintegraciją, Rytų Europa trokšta, kad pašalins ekonominę konkurentę, sunaikins jos pramonę ir įgyvendins "turto perskirstymą"
Sputnik

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Latvijos europarlamentaras Miroslavas Mitrofanovas pakomentavo Latvijos Seimo nario Aleksandro Kiršteinso pareiškimą apie "būtinybę suskaldyti Rusiją" vardan ramybės Europoje, rašo RIA Novosti.

Mitrofanovas pabrėžė, kad Kiršteins laikosi radikalių nacionalistinių pažiūrių ir visiškai nesirūpina nei karo, nei taikos klausimais. Deja, pasak EP nario, toks požiūris yra plačiai paplitęs Rytų Europoje.

"Jis (Kiršteins — Sputnik) atvirai išreiškė slaptus daugelio politikų troškimus ne tik Latvijoje, Baltijos šalyse, bet ir įvairiose Europos šalyse, kurioms neduoda ramybės 1991 metų sindromas", — sakė Mitrofanovas, interviu RT.

Jis taip pat pridūrė, kad svajodama apie Rusijos dezintegraciją, Rytų Europa trokšta, kad pašalins ekonominę konkurentę, sunaikins jos pramonę ir įgyvendins "turto perskirstymą".

Anksčiau Kiršteins pareiškė apie būtinybę suskaidyti Rusiją į mažąsias šalis pagal etninę sudėti dėl "taikos Europoje". Tokiu pareiškimu politikas pakomentavo posakį, skirtą rašytojui Vladimirui Voinovičiui, pasiūliusiam ekstremistinę Tarybų Sąjungos himno versiją.

Latvijoje dažnai skamba antirusiški šūkiai, tačiau kai kurie latvių politikai mano, kad dabartiniai dviejų šalių santykiai atneša Rygai tik nuostolius.

Latvija pasiūlė padalinti Rusiją į kelias dalis dėl "taikos ES"

Baltijos politikai sistemingai skelbia antirusiškus pareiškimus, nepaisant to, kad kai kurie iš jų, pavyzdžiui, buvęs Latvijos susisiekimo ministras Anrijus Matissas, pabrėžia, jog respublikų ekonomikos būklė pablogėjo po krizės santykiuose su Rusija. Taigi, birželį buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pareiškė, kad jei Rusija puls Baltijos šalis, tai ji praras keletą miestų, tarp jų Sankt Peterburgą ir Tomską.

Po jau įprastų aštrių pareiškimų prieš Maskvą Rusijos valdžia apribojo įvažiavimą į šalies teritoriją iš pradžių labiausiai antirusiškai nusiteikusiems Lietuvos politikams ir visuomenės veikėjams, po to kai kuriems Estijos ir Latvijos asmenims.