Atviri visi keliai jauniesiems: Lietuvos dešinieji atsinaujina

Konservatorių (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) senbuviai palieka didžiąją politiką; antrasis "sąrašo" numeris – Irena Degutienė – paskelbė apie savo politinės karjeros pabaigą dabartinio šaukimo Seimo (2016-2020) kadencijos pabaigoje
Sputnik

Savo pareiškimu Degutienė palaikė kartų kaitą šiuo metu didžiausioje ir populiariausioje politinėje partijoje. Kas iš garbingų šios partijos narių seks Degutienės pavyzdžiu?

Prieš penkerius metus pats partijos įkūrėjas ir idėjinis vadas, dabar 85-erių metų Vytautas Landsbergis, konservatorių gretose pradėjo "kartų kaitą".

Manipuliuodamas gražiais žodžiais apie "šviežią kraują" partijos vadovybėje ir "šviesią Lietuvos ateitį", Landsbergis siekė savo savanaudiškų tikslų vėl paimti partijos vairą į savo rankas, o vėliau įsiamžinti Lietuvos istorijoje ne kaip "pirmasis vadovas", bet kaip "prezidentas".

Nepriklausomybės pradžioje ambicingas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis nesugebėjo užimti valdžios ir tapti vieninteliu jaunosios Lietuvos Respublikos valdovu. Politinėje arenoje jam pasipriešino tokie oponentai kaip Algirdas Brazauskas, Kazimiera Prunskienė, daugelis Sąjūdžio iniciatorių, kurie žinojo visą "pianisto" istoriją.

Per pirmuosius prezidento rinkimus 1993 metais Landsbergį triuškinamai nugalėjo Brazauskas. O vėliau Amerika į Lietuvą atsiuntė savo prižiūrėtoją — Valdą Adamkų, kuris dvi kadencijas užėmė prezidento postą. Akivaizdu, kad visiško pasitikėjimo anapus vandenyno "pirmasis faktinis lyderis" jau nebeturėjo.

O 2000-ųjų pradžioje iš Landsbergio rankų valdžia pradėjo slysti pačioje konservatorių partijoje. Ją perėmė Andriaus Kubiliaus vadovaujami energingi reformatoriai. Jie ir atvedė Lietuvą į Europos Sąjungą ir NATO. "Patriarchas" ilgam dešimtmečiui buvo išsiųstas į garbingą tremtį — Europos Parlamentą.

Kirkilas pasiūlė iškelti Lietuvos užsienio reikalų ministrą į prezidentus

Iš Briuselio Landsbergis atidžiai stebėjo ne tik procesus pasaulyje, bet ir tai, kas vyko jo gimtojoje Lietuvoje. Kai tik Dalia Grybauskaitė po nepaklusnaus Adamkaus persikėlė į prezidento rūmus, Landsbergis ėmė dažniau lankytis Vilniuje. Matyt, jo nusidėvėjusiame portfelyje atsirado reikalingi dokumentai, kurie greitai pavertė Grybauskaitę paklusnia profesoriaus mokine ir pasekėja.

Tada atėjo laikas susidoroti su nusikaltėliais – partijos nariais. Nesėkmingą valdymą 2008-2012 metais ir vėlesnę konservatorių nesėkmę per Seimo rinkimus Landsbergis išnaudojo iki galo.

Intrigų ir spaudimo TS-LKD keliu jis perdavė Europos Parlamento nario įgaliojimus šeimos įpėdiniui, anūkui Gabrieliui. Į didžiąją politiką Landsbergio anūkas įžengė kaip į savo namus. Ir visai nesvarbu, kad likus porai mėnesių iki rinkimų į Europos Parlamentą Gabrielių pažino tik siauras užsienio reikalų ministerijos darbuotojų ratas. Po poros metų garsios pavardės savininkas jau stojo prie didžiausios politinės partijos vairo.

Konservatorių senbuviai paklusniai tylėjo. Matyt, jie žinojo, kad profesoriaus portfelyje yra aplankai su "įdomia medžiaga" ir jų atžvilgiu.

Pats profesorius, nepaisant senyvo amžiaus,  pradėjo energingai ruoštis pagrindiniam mūšiui savo gyvenime — savo anūko propagavimui į prezidento rūmus. Šiuo tikslu buvo būtina laimėti Seimo rinkimus 2016 metais, suformuoti paklusnią valdančiąją koaliciją, padaryti anūką premjeru, o vėliau padaryti taisymus Konstitucijoje, kurioje numatyta keturiasdešimties metų amžiaus riba kandidatams į  Lietuvos prezidento postą. Juk 2019 metais Gabrieliui Landsbergiui sukaks tik 36 metai.

Ilgos distancijos lenktynės: "valstiečiai" rengia Lietuvos konservatoriams staigmeną

Visi šie planai žlugo po antrojo 2016 metų Seimo rinkimų etapo, kai paaiškėjo, kad TS-LKD vieta ne prie valstybės vairo, o ant opozicijos suolelio.

Taigi, ir per prezidento rinkimus 2019 metais konservatoriams niekas nešviečia. Išvykus iš  prezidento rūmų Daliai Grybauskaitei iš Vytauto Landsbergio rankų bus išplėšta paskutinė valdžios gija, kurią jis tampo iki šiol.

Dabar  viltys sudėtos tik į jaunąją konservatorių kartą. Senbuviais bus atsikratyta kaip nereikalingu balastu. Pirmoji iš senbuvių savo kapituliaciją paskelbė Irena Degutienė, kuri nuo 1996 metų ėjo įvairias pareigas Seime.

"Aš tikrai nedalyvausiu. Niekur. Aš galvoju apie pasitraukimą, atėjo laikas jaunajai kartai. Daug laiko skyriau politikai, manau, kad atėjo laikas išeiti", —  sakė Degutienė.

Per 22 politinės karjeros metus Degutienė buvo ir Seimo pirmininkė (2009-2012), ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vagnoriaus vyriausybėje (1996-2000), ir net vieną savaitę laikinai ėjo ministrės pirmininkės pareigas nuo1999 metų nuo spalio 27 iki lapkričio 3 dienos.

Kas seks paskui Degutenę? Andrius Kubilius? Rasa Juknevičienė? Arvydas Anusauskas? Audronius Ažubalis? Emanuelis Zingeris?

Dėdulė pridengs: politinė korupcija arba Lietuvos valstybės verslo interesai

Būrys jaunų ir energingų politikų jau susirinko jauno TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio priėmimo kambaryje. Savo "žvaigždžių valandos" jau laukia Laurynas Kasčiūnas, Agnė Bilotaite, Mykolas Majauskas.

Kantriai laukia ir profesorius Vytautas Landsbergis. Jam liko dar keli metai aktyvaus gyvenimo. 85 — ne amžius, o onkologija — šiais laikais ne nuosprendis. "Dėdulė" jau palaidojo savo svarbiausius priešus ir tikisi sulaukti akimirkos, kai pats uždės prezidento grandinę ant anūko kaklo, o skiltyje "Lietuvos prezidentai"  savo ranka įrašys pavardę "Landsbergis".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.