Kainos, už kurias JAV SGD siūlomos Europos rinkoje, negali konkuruoti su "Gazprom" kainomis. Kaltos dėl to fizikos, chemijos ir JAV dujų rinkos dėsniai, taip pat sąlygos, kuriomis veikia Amerikos SGD gamyklos. Tačiau Donaldas Trampas spaudos konferencijoje, kurią jis surengė kartu su Vladimiru Putinu po jų susitikimo Helsinkyje, gana užtikrintai pasakė, kad jis dės visas pastangas, kad konkuruotų su "Gazprom". Ką tai reiškia? Ar JAV prezidentas nežino visos informacijos?
Rusija ir JAV Europos dujų rinkoje
JAV Energetikos ministerijos duomenimis, 2017 metais gamtinių dujų gavyba šios šalies teritorijoje išaugo penkiais procentais, arba 39 milijardais kubinių metrų, ir pasiekė labai rimtą dydį — 774 milijardus kubinių metrų. Jei taip, tai gamtinių dujų gavyba JAV yra daug didesnė nei tai, ką išgauna mūsų valstybinis koncernas "Gazprom": kompanijos valdybos pirmininkas Aleksejus Milleris savo pranešime visuotinio akcininkų susirinkime pranešė, kad įmonių grupė "Gazprom" 2017 mуtais išgavo tik 471 milijardąų kubinių metrų. Atėjo laikas šauktis "gelbėkite"?
Ne, nereikia. JAV Energetikos ministerija praneša apie visų šalies dujų gavybos įmonių darbo rezultatus, Milleris — tik apie grupę "Gazprom". Dujas Rusijoje dar išgauna "Rosneft", "NOVATEK", "Lukoil", "Surgutneftegaz" ". Tačiau šiame straipsnyje mes kalbėsime apie dujų eksportą į Europos rinką, o tuo užsiima būtent "Gazprom". 2017 metų rezultatai — 194 milijardai kubinių metrų, užfiksuosime šį skaičių — bus lengviau suprasti JAV dujų bendrovių rezultatus.
Vėlgi grįšime prie JAV energetikos ministerijos duomenų. Remiantis jais, bendra SGD eksporto apimtis 2017 metais sudarė 19,5 milijardo kubinių metrų. Ne, visi skaitmenys ir kableliai yra vietoje — bendra JAV dujų eksporto apimtis sudaro dešimt procentų nuo "Gazprom" eksporto į Europą. Tuo metu ponai liberalai nenuilstamai pasakoja, kad Valstijos "sudraskys "Gazprom" į skutelius, nuvertusios Europos dujų kainas." Atsiprašau, bet tikėti šiais mantrais galima tik palengvinto pavyzdžio smegenų aparato naudojimo atveju.
Galbūt Trampas ir ponai liberalai turi galvoje, kad JAV statomos dar kelios SGD gamyklos, kurios padės Amerikai patekti į pagrindinių dujų eksporto žaidėjų skaičių? Pavyzdžiui, šiais metais, turėjo pradėti veikti iškart dvi gamyklos, tačiau nepavyko — paleidimas buvo atidėtas metams. Bet ir tokias "smulkmenas" taip pat atmeskime ir galvokime, kad visi gamyklų projektai bus įgyvendinti pagal grafiką, o vienintelis SGD eksportuojanti gamykla "Sabine Pass" taip pat užbaigs papildomų technologinių linijų įdiegimą.
Tokiu hipotetiniu atveju bendra suskystinimo gamyklų galia bus 78 milijonai tonų gatavos produkcijos, tai yra SGD. O tai 105 milijardai kubinių metrų gamtinių dujų, kurias JAV galės pasiūlyti pasaulio vartotojams — 85 milijardais kubinių metrų daugiau, nei 2017 metais. Ar JAV galės aprūpinti visas šias gamyklas savo dujomis? Sakykime, kad viskas joms pavyks — JAV energetikos ministerija prognozuoja dujų gamybos augimą iki 901 milijardo kubinių metrų jau šiais metais.
Jei paspėlioti, kad 2017 metais Amerika neimportavo gamtines dujas, tai jos metinis suvartojimas buvo (iš 774 milijardai kubinių metrų išgavimo atėmus 20 milijardų eksportą) 754, tai viskas yra tvarkoje, gamyklos gali būti pakrautos visu pajėgumu. Laukiame papildomų 85 milijardų kubinių metrų dujų pristatymo į Europą?
Eurostatas praneša, kad 2017 metais ES sunaudojo 560 milijardų kubinių metrų dujų. Analitikai mano, kad vartojimo augimas per ateinančius dvejus metus pasieks apie penkis procentus. Ar tai reiškia, kad Europai papildomai reikės 28 milijardų kubinių metrų? Ne, ne reiškia — tikimasi, kad mažės nuosava gamyba maždaug tais pačiais penkiais procentais.
Vadinasi, papildomus 55 milijardus ES priims visiškai ramiai, jokios kainų griūties nebus. O įtakoti į kainą papildomais 30 milijardų kubinių metrų, kad parduotų juos pigiau nei "Gazprom", amerikiečiai nebus — uždarbis tokiu keistu būdu vargu ar jiems patiks.
Kai balansas dainuoja romansą
2017 metų statistikos duomenimis, į Europą iš JAV buvo pristatyta 2,75 mlrd. kubinių metrų dujų. Likusios Amerikos SGD pristatytos į Lotynų Ameriką, kur arčiau vežti, ir Pietryčių Aziją, kur kainos yra 25-35 procentais didesnės nei Europos rinkoje, ir kur pasirodė būsimasis SGD paklausos lyderis — Kinija.
Tarp JAV ir Kinijos vykstas ekonominis karas — kiekvienam muitų didinimui eilinei prekių grupei iš Amerikos pusės Kinija sudaro savo prekių sąrašus, kurioms veidrodiniai padidina muitus. Bet tuo pačiu metu Kinijos sąrašuose tiek nebuvo amerikiečių SGD, tiek ir nėra. Priežastys yra žinomos.
Kinijos teritorijoje minimumas gamtinių dujų telkinių, tuo metu jis turi didelę ekologinę problemą — smogas dideliuose miestuose dėl to, kad elektros energijos gamybai kaip kuras daugiausiai naudojama anglis. Jau keletą metų pagal penkių metų planus sumažinama anglies gamyba, anglimi kūrenamos elektrinės pakeičiamos dujinėmis…
2017 metais Kinija padidino SGD importą 46 procentais, pirmąjį šių metų pusmetį SGD importas padidėjo dar 59 procentais. Ir pirmieji SGD pristatymai iš JAV į Kiniją jau įvyko — nedideli, bet reikšmingi.
Šalia Kinijos yra Japonija, dabartinis lyderis pagal SGD pirkimo apimtį, smarkiai auga paklausa Indijoje, Pietų Korėja ketina uždaryti atomines elektrines. Taip, netolimoje ateityje atsiras naujos SGD gamyklos Australijoje, Kataras ketina plėsti SGD gamybą, tačiau Pietryčių Azijos rinka vis dar išlieka premijinė palyginant su europine.
Tai, kad Donaldas Trampas pagal charakterį, galvoseną visų pirma yra verslininkas ir tik po to politikas, įsitikino daugelis. Didinant SGD tiekimo apimtį į Kiniją, JAV gali išspręsti savo ekonominę problemą — atkurti balansą prekyboje su ja. Čia SGD kainos yra nuolat didesnės nei Europoje.
Kas yra kitoje skalės pusėje, klausimas: kaip JAV gali laimėti, jei teiks SGD į labai konkurencingą Europos rinką, kur kainos žinoma yra mažesnės? Pajudinti "Gazprom" pozicijas, atimti rinkos segmentą ir tuo pačiu metu uždirbti mažiau nei pristatant tą patį SGD kiekį į Kiniją? Ar prekybos balansas su Kinija iš to pagerės? Europa — tai konkurencija, tai žemos kainos, tai SGD, kuris nėjo eksportui į Kiniją. Kinija — tai silpnesnė konkurencija, didesnės kainos ir prekybos balanso atsigavimas. Ką pasirinks Trampas?
Sandėris ar ne?..
"Aš aptariau vamzdyną su Vokietijos kanclere Angela Merkel gana kategorišku tonu… Pažiūrėsime, kaip tai veiks", — pasakė JAV prezidentas. "Nesu įsitikinęs, ar šis sprendimas statyti vamzdyną atitinka visus Vokietijos interesus, ar ne, tačiau ji jį priėmė", — sakė Trampas Helsinkyje liepos 16 dieną.
Ar galima interpretuoti JAV prezidento žodžius kitaip, kaip sutikimą, kad Europa ir Rusija spręstų dujų klausimus tarpusavyje be Amerikos dalyvavimo? Pabandykite, tik argumentams atsižvelkite ir į Vladimiro Putino atsakymą, duotą Trampui.
Būtent Trampui — nebuvo klausimų iš žurnalistų, Putinas tiesiog papildė Trampo žodžius "Mes pasirengę pratęsti tranzito sutartį su Ukrainos dujų transportavimo sistemos operatoriumi, kuris galiojimas baigiasi kitais metais, jei bus sureguliuotas ginčas tarp ūkio subjektų Stokholmo arbitražo teisme… Manau, kad mes, kaip didžiausios naftos ir dujų valstybės — JAV taip pat yra tokia šalis — galėtų konstruktyviai dirbti tarptautinių rinkų sureguliavimo srityje".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija