Specialistų patarimai, kaip užsienyje išvengti apsinuodijimo maistu

Išvykus atostogų į užsienį žmonėms norisi ne tik kuo daugiau pamatyti, bet ir pasimėgauti maistu bei egzotiškais patiekalais, o tai neretai pasibaigia virškinamojo trakto ar žarnyno negalavimais
Sputnik

VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. Lietuvos draudikų statistikos duomenimis, kas antram kelionėje susirgusiam apdraustajam žmogui šią vasarą sutriko virškinamojo trakto ar žarnyno veikla, praneša draudimo bendrovės "Gjensidige" spaudos tarnyba.

Bėk. Slėpkis. Pranešk: kaip elgtis teroro išpuolio metu

"Gjensidige" Kelionių ir asmens žalų skyriaus vyresnysis ekspertas Vytautas Endrijaitis teigia, kad vasaros metu pusę jų klientų susirgimų užsienyje sudaro gastroenteritas.

"Statistika rodo, kad Lietuvos žmonės stačia galva neria į atostogų malonumus ir stengiasi save palepinti egzotiškais patiekalais ar vietinės virtuvės maistu. Kelionės metu jie nori paragauti kuo įvairesnio maisto, bet nepagalvoja, kad jų skrandžiui egzotiški valgiai gali netikti, o jo gaminimas — neatitikti higienos sąlygų", — sakė Endrijaitis.

Pasak Endrijaičio, dažniausiai virškinamojo trakto ir žarnyno sutrikimus žmonės pajunta pavalgę gatvės užkandinėse, paragavę jų organizmui neįprastų patiekalų ar nešviežių maisto produktų. Pasitaiko atvejų, kai gyvendami "viskas įskaičiuota" paslaugas siūlančiuose viešbučiuose žmonės praranda saiką ir paprasčiausiai persivalgo ar valgo visiškai nesuderinamus produktus.  

Su kokias produktais elgtis atsargiau

"Gjensidige" atstovo teigimu, žmonės atostogaudami užsienyje dažniau apsinuodija už viešbučio ribų valgyta mėsa ir jūros gėrybėmis.

Ką dera žinoti apie kasmetines atostogas

"Karštyje šis maistas greit sugenda, o jo laikymo sąlygos kartais kelia abejonių. Taip pat reikėtų paminėti ir kepinius su įdaru, mėsa, žuvimi ar pieno produktais. Įdaras gali pasitaikyti abejotinos kokybės ar vartojimui tiesiog nebetinkamas. Tarp Lietuvos atostogautojų populiariausiose šalyse — Turkijoje, Egipte, Graikijoje — gaminant maistą naudojama daug prieskonių, todėl žmonės gali neįtarti, kad valgo sugedusius ar pasibaigusio galiojimo produktus", — kalbėjo draudikas.

Pasak Endrijaičio, vis dar daroma elementariausia mitybos užsienyje klaida — gėrimus Lietuvos keliautojai atsišaldo neaiškios kokybės ledukais ar geria vandenį iš krano.  

"Netgi valytis dantis ir plauti vaisius reiktų vandeniu, supilstytu į sandariai uždarytą tarą. Paprastai užsienyje butelis vandens kainuoja keliasdešimt centų, tačiau taip galima apsisaugoti nuo itin nemalonių žarnyno negalavimų", — sakė žalų ekspertas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad užsienyje reikėtų vengti ir pieno produktų, kurie karštyje gali greitai sugesti ir sukelti sunkius žarnyno susirgimus.

Atostogaudami dauguma išleidžia bent dvigubai daugiau nei įprastą mėnesį

Draudiko teigimu, egzotiškas maistas — neragautos jūros gėrybės bei žuvis, nematyti vaisiai ir daržovės, nacionalinės virtuvės patiekalai — kelia nemažai rizikos turistų sveikatai.

"Organizmas prie pirmą kartą ragaujamų produktų paprasčiausiai nėra įpratęs, todėl juos ragaujant niekada negalime žinoti, kokia bus virškinamojo trakto ir žarnyno reakcija į egzotišką ar pirmą kartą valgomą maistą", — tvirtino Endrijaitis.

"Neretai gauname užsienio šalių medikų dokumentus, patvirtinančius visos atostogautojų šeimos ar žmonių grupės, sudariusios bendrą draudimo sutartį, tą patį susirgimą vienu metu. Pasitaiko ir nemalonių rekordų, kai viena sutartimi apsidraudusius septynis ar daugiau žmonių kartu pakerta liga. Dažniausiai tai — žarnyno negalavimai. Tokia situacija įvyksta dėl labai aiškios priežasties: bendrakeleiviai drauge valgo toje pačioje vietoje ir renkasi tą patį maistą", — sakė "Gjensidige" atstovas.

Daktaro patarimai atostogautojams, norintiems užsienyje išvengti apsinuodijimo maistu

Pasak šeimos gydytojo Juliaus Dabkaus, ūmus apsinuodijimas maistu pasireiškia skrandžio ar žarnyno uždegimu, skundžiamasi pilvo skausmais, sustojusiu virškinimu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, kartais net ir karščiavimu.

Iškylavimo sezonui įsibėgėjus didėja rizika apsinuodyti maistu

"Apsinuodijimas maistu paprastai trunka 2-3 dienas. Prasidėjus negalavimams patariama laikytis dietos — nevalgyti vaisių, daržovių, pieno produktų. Reikia gerti daug negazuoto vandens arba elektrolitus atstatančio tirpalo. Net jei pykina ir nieko nesinori, rekomenduojama stengtis bent po truputį atsigerti. Nei vėmimo, nei viduriavimo nepatartina stabdyti vaistais", — sakė šeimos gydytojas.

Patarimai atostogautojams:

1. Atidžiai vartokite maistą ir gėrimus, parduodamus gatvės maitinimo įstaigose.

2. Nešaldykite gėrimų ledukais ir negerkite vandens iš čiaupo.

3. Atsakingai rinkitės egzotiškus patiekalus ir nežinomus maisto produktus, kurių niekada nesate ragavę.

4. Stenkitės nepersivalgyti ir nemaišyti nesuderinamų maisto produktų.

5. Palaikykite higieną — reguliariai plaukite rankas, su savimi turėkite drėgnų servetėlių.

6. Į užsienį iš namų nesivežkite greitai gendančio maisto.

7. Jei užsienyje sunegalavo virškinamasis traktas ar žarnynas, nedelskite kreiptis į medikus.

Dabkaus teigimu, geriausia apsinuodijimų prevencija — rankų plovimas, nepersivalgymas, reguliarus valgymo grafikas ir atsakingas požiūris į užsienio kelionėje valgomą maistą.  Taip pat medikas pataria keliaujant turėti aktyvintos anglies ar elektrolitus organizme atstatančių preparatų, nes jei negalavimas nebus sudėtingas, šios priemonės padės išsiversti be kelionės į gydymo įstaigą.