Pasauliniame karinės pagalbos reitinge Lietuva užima 95 vietą. Iš trijų Baltijos šalių tai yra labiausiai militarizuota. Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų gretose — apie 16 tūkst. žmonių. Tai yra daug daugiau nei Latvijoje (105 vieta pasaulyje, devyni tūkstančiai karių) ir Estijoje (108 vieta pasaulyje, penki tūkstančiai karių).
Tačiau Lietuvos karinė galia nepalyginama su Vokietijos galimybėmis — 10 vieta pasaulyje, daugiau nei 178 tūkst. karių. Kariuomenės biudžetai taip pat skiriasi pagal dydį: 430 milijonų dolerių Lietuvoje ir daugiau nei 45 milijardai dolerių Vokietijoje.
Tokia nevienoda Vilniaus ir Berlyno partnerystė objektyviai apriboja Karoblio ir Lamerso derybų tematiką, jau nekalbant apie pavaldumą. Knieti aptarti NATO buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos karinių pajėgų padidinimą Afganistane, Lietuvos karinių instruktorių dalyvavimą, persikvalifikuojant pagal Aljanso standartus. Jei būtų išbrauktos standartinės mandagumo frazės ir Lietuvos dėkingumas už užsienio kariuomenių gelbėjimo misiją, ko gero, daugiau nėra apie ką kalbėti.
Tikslai ir priemonės
Pagrindiniai NATO kovotojų avangardo tikslai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse — tramplynas tolesnei Aljanso plėtrai į rytus, infrastruktūros žemės karinių pajėgų ir karinių orlaivių paruošimas dislokacijai. Vien tik "karinis Šengenas" ko vertas — tai bandymas supaprastinti teisės aktus dėl didelių karinių grupuočių perskirstymo ES. Lėtai, bet užtikrintai bręsta Karibų krizė Baltijos šalyse (branduolinės raketos Kuboje taip pat ne iš karto pasirodė).
Užsienio kariuomenės NATO batalionas, kurį sudarė daugiau nei tūkstantis kareivių, į Lietuvą atvyko 2017-ųjų metų pradžioje Aljanso viršūnių susitikimo Varšuvoje priimtu sprendimu, tariamai Rusijos agresijai sutramdyti. Visiškas kovinis pasirengimas keturių analogiškų tarptautinių karinių vienetų Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje programos "Еnhanced Forward Presence" rėmuose paskelbtas rugpjūčio pabaigoje.
Tačiau visi minėti batalionai pajėgų dislokacijos Europos karinių operacijų teatre nekeičia iki šiol. Atitarnavusi vyresniųjų partnerių karinė technika ar Norvegijos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų "NASAMS" karinė įranga Lietuvoje nedaro jokios įtakos. Vilnius nedalyvauja Aljanso strategijų kūrime. Baltijos šalys yra priklausomos nuo kitų valios.
Išorinio valdymo pavyzdys — tai nesėkmingi Lietuvos bandymai 2012 metais išvesti savo kariuomenę iš Afganistano. Praėjo daug laiko, aptariamas tik Lietuvos kontingento padidėjimas. Galų gale, kas nors turi ginti Amerikos ambasadą Kabule.
Verta pastebėti, kad Afganistano misijų eigoje didžiausia NATO karių koncentracija karo zonoje pasiekė 140 tūkstančių žmonių, amerikiečiai "specialiesiems efektams" kalnuose ir dykumose išleido 700 milijardų dolerių, prarado 3300 karių. O rezultatas — neigiamas: partizaninis karas trunka dešimtmečius. "Talibano"* ginkluotų kovotojų suaktyvėjimas ir IG grupės* įtaka šalyje leidžia prognozuoti tolesnį beprasmišką ir begalinį Lietuvos dalyvavimą "Afganistano užkariavime".
Tuo tarpu Lietuvos kariuomenės instruktoriai nuo 2015 metų dalyvauja karo specialistų rengime. Javorovo poligone Lietuvos kariai kartu su kolegomis iš JAV, Kanados, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės moko ukrainiečius naudotis ginklais, NATO taktikos, operacijų planavimo. Laimėjimų šioje srityje dar nepastebėta. Galbūt ir šia kryptimi darbas tęsis dešimtmečius.
Paaukoti pėstininkai
Militarizacijos kelyje Lietuva nuolat juda į demografinę ir ekonominę aklavietę. Respublika virto kariuomenės poligonu. Jei 1991 metais čia gyveno daugiau nei 3,5 milijono žmonių, tai šiandien liko apie 2,8 milijonų. Gyventojų netektis — 20 procentų — tokia pastebima, kad šiandien lietuviai rimtai rūpinasi valstybės saugumu. Užtat pastaraisiais metais stipriai išaugo NATO reagavimo pajėgų skaičius Baltijos šalyse. Šventa vieta niekada nebūna tuščia.
Būkštaudama dėl savo 65 kilometrų ilgio Suvalkų koridoriaus, Lietuva suteikė teritoriją NATO reguliarioms, beveik nepertraukiamoms karinėms pratyboms rengti. Suverenumas ir nacionaliniai interesai akivaizdžiai pasitraukė į antrą planą. Apie paprastus lietuvius apskritai niekas negalvoja, esant dabartinei situacijai, jie yra medžiaga, panaudojama kelyje JAV pasaulio dominavimo link. Tačiau šiame kelyje trukdo rusų "Iskanderai".
Amerikos Europos saugumo užtikrinimo iniciatyva ("European Reassurance Initiative") turi daug milijardų dolerių biudžetą, ir Pentagonas veržiasi formuoti, aprūpinti ir dislokuoti Rytų Europoje naujas brigadas, kurios galės nuolat "būti šalia NATO fronto linijos, keisdamos savo pozicijas ir judėdamos iš šalies į šalį, įskaitant Lenkiją ir Baltijos valstybes".
Žinoma, niekas nenori branduolinio Armagedono, paprastai amerikiečiai mato savo šansą didelio geopolitinio priešo susidūrime su mažais, bet gausiais Europos vasalais. Ir Vilnius įtikinamai atlieka savo — savižudžio — vaidmenį.
Europoje niekam ne paslaptis, kad Šiaurės Atlanto aljansas jau seniai prarado gynybinį tikslą. Todėl daugiau nei 20 Europos sąjungininkų ir prie jų prisijungusi Kanada naudoja tikrus ar tariamus NATO pajėgumus už simbolinę kainą. Vašingtonas moka 2,6 karto daugiau nei visi kartu. Ta pati Vokietija ketina iki 2024 metų padidinti karinį biudžetą iki dviejų procentų BVP. Šiame fone Vilniaus gynybinis katarsis atrodo paradoksaliai — 2018 metais vyriausybė išleis patrankoms ir parakui 770 milijonų eurų — du procentus BVP ir daug daugiau nei Latvija (576 milijonų eurų) ir Estija (418 milijonai eurų).
* Ekstremistų organizacija, uždrausta Rusijoje.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija