VILNIUS, rugpjūčio 23 — Sputnik. Rusijos gynybos ministerijos tinklalapyje pasirodė 75-osioms Kursko mūšio metinėms skirtas unikalių išslaptintų dokumentų skyrius.
Medžiagose pasakojama apie Didžiojo Tėvynės karo įvykius Belgorodo kryptimi 1943 metų vasarą.
Visų pirma, skyriaus lankytojai gali susipažinti su išslaptintu vyriausiojo karinių pajėgų vado 1943 metų rugpjūčio 23 dienos įsakymu, kurio pagrindu Tarybų kariuomenės padaliniai, dalyvavę Kursko operacijoje, gavo garbingus pavadinimus "Belgorodo", "Kursko", "Charkovo" — pagal išvaduotų didelių miestų pavadinimus, tarp jų Belgorodas, Kurskas, Charkovas. Taip pat Raudonosios armijos karių, kurie dalyvavo mūšyje Kursko lanke, garbei pirmą kartą TSRS istorijoje 1943 metų rugpjūtį Maskvoje buvo paleistos saliuto salvės.
Be to, vartotojai pamatys vyriausiosios karinės vadovybės Charkovo išvadavimo plano patvirtinimo direktyvą — vieną iš galutinių Tarybų kariuomenės puolimo taškų Kursko lanke. Dokumentas yra įdomus tuo, kad nepaisant antspaudo "ypatingos svarbos", vadų vardai jame neįvardijami. Tik nurodyti kažkokie "Jurjevas ir Aleksandrovas", kurie turėjo vadovauti keturių frontų veiksmams mūšyje Kursko lanke. Šie žmonės buvo maršalai Georgijus Žukovas ir Aleksandras Vasilevskis.
Gynybos ministerijos interneto svetainėje yra ir 1943 metų liepos 10 dienos įsakymas Briansko fronto kariuomenei. Pagal jį šaulių padalinių vadai turėjo paaiškinti kareiviams, kaip sunaikinti naujausius vokiečių sunkiuosius tankus "Tigras". Galiausiai, Kursko mūšio metu Raudonoji armija išsklaidė mitą apie Vokietijos mašinos nenugalimumą.
Kaip rašyta ministerijos spaudos tarnybos pranešime, pateikti dokumentai patvirtina didžiulį artilerijos vaidmenį pergalei Kursko lanke. Centrinio fronto operacinio skyriaus darbuotojai sukūrė albumą "Artilerija kovoje su priešo tankais ir savaeigiais pabūklais 1943 metų liepos 5-31 dienomis", kuriame pristatyti Tarybų karių nacių pozicijų apšaudymo rezultatai.
Skyriuje pasakojama apie įprastų Raudonosios armijos kareivių žygdarbius. 6-osios gvardijos armijos politinio skyriaus 1943 metų liepos 10 dienos pažymoje pranešama, kad Tarybų Sąjungos didvyrio vardas suteikiamas 45 mm kalibro patrankos taikytojui jefreitoriui Bisarevui, kuris sunaikino 26 vokiečių tankus ir net būdamas sužeistas, tęsė nacių pėstininkų apšaudymą.
Mūšis Kursko lanke, tapęs didžiausiu tankų mūšiu istorijoje, vyko nuo 1943 metų liepos 5 dienos iki 1943 metų rugpjūčio 23 dienos. Po jo pabaigos Tarybų Sąjunga galiausiai gavo strateginę iniciatyvą kare.