Vidutinis atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje – beveik 900 eurų

"Sodros" duomenimis, vidutinis atlyginimas iki mokesčių antrąjį šių metų ketvirtį siekė 892 eurus – 12,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu
Sputnik

VILNIUS, rugpjūčio 23 — Sputnik. Vidutinės visą mėnesį dirbusių žmonių draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, šių metų antrą ketvirtį siekė 892 eurus, praneša "Sodros" spaudos tarnyba.

Lietuvos gyventojų pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, per metus ūgtelėjo 12,4 procentų arba beveik 98 eurais.

Įtakos tam turėjo ne tik bendras ekonominis pakilimas, bet ir su minimalia mėnesio alga (MMA) susiję veiksniai.

"Sparčiam darbo pajamų didėjimui įtakos turėjo ne tik bendras ekonominis augimas, bet ir teisinės aplinkos pokyčiai – šių metų pradžioje iki 400 eurų padidėjusi minimali mėnesio alga ar nustatytos minimalios socialinio draudimo įmokos už tuos darbuotojus, kurie neuždirba MMA", – sako "Sodros" vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

Dažniau pajamos didėjo mažiausiai uždirbantiems

Trys iš penkių asmenų, prieš metus uždirbusių MMA ir mažiau, šiemet jau uždirbo bent dešimtadaliu didesnes pajamas. Pusės šių asmenų pajamos per metus padidėjo bent 100 eurų, o kas šešto pajamos padidėjo iki 20 eurų.

Lietuvoje padidėjo vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis

"Daugelio minimalią ar mažesnę algą pernai uždirbusių darbuotojų pajamos padidėjo daugiau negu tik MMA pokytis. Ryškesnis pajamų padidėjimas labiau būdingas jauniems žmonėms – tai gali būti susiję su tuo, kad pernai pradėjęs dirbti jaunimas per metus įgijo reikalingos patirties, todėl jų alga buvo padidinta. Formaliai – tik tiek, kiek didėjo MMA – dažniau augo mažų įmonių darbuotojų algos", – teigia Varanauskienė.

Pasak jos, spartesniam mažų pajamų didėjimui įtakos turėjo ir minimalios socialinio draudimo įmokos reikalavimas.

Darbuotojų, už kuriuos reikia sumokėti papildomą įmoką, skaičius nuolat mažėja – birželio mėnesį tokių buvo 30 tūkst. – maždaug trečdaliu mažiau negu sausio mėnesį. Bendras apdraustųjų skaičius ar asmenų, kuriems taikomos šio reikalavimo išimtys, skaičius per tą patį laikotarpį beveik nesikeitė.

"Tai reiškia, jog darbdaviai lengviau priima sprendimą padidinti mažai uždirbančių darbuotojų algas. Vis dėlto, greičiausiai tokia įvykių seka būtų kur kas mažiau tikėtina, jei gyventume ne ekonomikos pakilimo, o lėtėjimo laikotarpiu", – sako Varanauskienė.