Naująjį politinį sezoną Lietuvos vadovybė pradės atnaujinta sudėtimi

Lietuvos valdančioji koalicija iš "mažumos" vėl taps "dauguma": Parlamento rudens sesijos pradžioje prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos ir Socialdemokratų partijos žada prisijungti frakcija "Tvarka ir teisingumas"
Sputnik

Karštas ruduo ir žiema laukia mėgstančių stebėti aukščiausios politinės Lietuvos lygos kovas. Ir sezono pabaigoje, kitą pavasarį – rinkimų maratonas. Jam rengiasi ne tik parlamentinės partijos, bet ir žemesnio rango žaidėjai  iš pirmosios divizijos.

Mūšis bus ne juokais. Ant kortos – deputatų mandatai ir merų kėdės 60 Lietuvos savivaldybių, 11 Europos Parlamento mandatų, o pagrindinis "Titanų mūšis" dėl Lietuvos prezidento krėslo.

Lietuvos prezidento rinkimai: favoritai ryškėja – kova aštrėja

Jeigu valdančiosios koalicijos partijos laimės visas tris kovas, tada mes galime kalbėti apie ketvirtį amžiaus trukusio dviejų partijų  –  socialdemokratų ir konservatorių – viešpatavimo baigtį.

Su pirmaisiais – socialdemokratais – buvo susidorota dar 2016 metų rudenį. Kažkada buvusi didžiausia Lietuvos partija, kurią sukūrė ir ilgą laiką valdė pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas, po jo mirties pateko į bedugnę. Prieš metus partija visiškai susiskaldė į dvi dalis, kurios dabar balansuoja ties 5% barjeru patekti į Seimą.

Antrasis "politinis monstras" – konservatoriai – neprarado savo elektorato, bet nepadaugino, nepaisant to, kad pusę jų pastaraisiais metais nuolat asmeniškai palaiko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Stabilių 20-25% balsų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai visada užteko, kad galėtų kreiptis į socdemus ir arba suformuoti valdančiąją koaliciją, arba sudaryti stiprią opoziciją. Ir tada  – intrigų ir skandalų patirtis padėjo užtikrinti, kad politiniai oponentai niekada nepasiektų populiarumo tarp rinkėjų, kuris būtų aukštesnis nei konservatorių. Skaldyk ir valdyk  –  pagrindinis šūkis ne tik pačių konservatorių, bet ir jų ideologinio įkvėpėjo ir įkūrėjo – Vytauto Landsbergio.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atsiradimas (LVŽS) politiniame olimpe ir jų triuškinama pergalė per rinkimus į Seimą 2016 metais tapo nokautu konservatoriams ir socialdemokratams.

Dauguma balsuos už Lietuvos Seimo valdančiąją koaliciją

Per dvejus LVŽS valdymo metus jiems ne tik pavyko neprarasti autoriteto rinkėjų akyse, bet ir laimėti keletą sėkmingų raundų, kad atremtų TS-LKD smūgius. O pavasario sesijos pabaigoje LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis atvirai metė iššūkį konservatoriams ir iškvietė juos į kovą. Po garsaus korupcijos skandalo tarp liberalų ir darbiečių (Darbo partijos) ir koncerno "MG Baltic" skandalo, Karbauskis išdrįso inicijuoti naują parlamentinį tyrimą dėl galimos politinės korupcijos konservatorių (2008-2012) ir socialdemokratų (2012-2016) valdymo metais.

Ir kad šio tyrimo "nenutrauktų" priešai savo administraciniais resursais ir įtaka specialiosioms tarnyboms, Karbauskiui valdančiojoje koalicijoje reikės stabilios daugumos. Priminsiu, kad po LSDP partijos skilimo, kuri turėjo 55 mandatus, ir 11 mandatų turinti Socialdemokratų darbo partija, vadovaujama Gedimino Kirkilo, dalis deputatų išėjo iš koalicijos. Tik 66 iš 141 Seimo narių. Esant tokiai persvarai kovoti su konservatoriais yra labai rizikinga. Teko nukreipti žvilgsnį į "smulkias" Parlamento partijas – Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Krikščionių šeimų sąjunga ir "Tvarka ir teisingumas".

Dar valdančiosios koalicijos formavimosi metu, 2016 metais, Karbauskis atvirai pareiškė, kad niekada nepasikvies į koaliciją Liberalų sąjungos ir… partijos "Tvarka ir teisingumas", kurią sukūrė nušalintas buvęs prezidentas Rolandas Paksas.

Politologas: Ušacko sprendimas dalyvauti rinkimuose yra sveikintinas

Ir dabar atėjo laikas atsiimti savo žodžius? Matyt, taip, nes politika yra kompromisų menas.

Iš pradžių buvo apklausiami lenkai, kuriems pasiūlyta simbolinė Seimo pirmininko pavaduotojo vieta ir… nė vieno ministro portfelio. Lenkai užėmė laukimo poziciją, turėdami aštuonis mandatus.

O tarp sezonų tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir lenkai, pasiūlymą prisijungti prie valdančiosios koalicijos gavo ir "tvarkiečiai", turintys septynis mandatus. Šie, regis, buvo sukalbamesni. Rugpjūčio pabaigoje buvo numatyta pasirašyti koalicinį susitarimą su partija "Tvarka ir teisingumas". Ir nors jis dar nebuvo pasirašytas, partijos lyderis Remigijus Žemataitis atmetė visas abejones.

"Manau, kad rugsėjo 10-11 d. plenariniame posėdyje mes jį pasirašysime", – sakė Žemaitaitis.

Tai patvirtino ir LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis. Jis sakė: "Mes niekur neužstrigome, formaliai svarbu tai padaryti iki rugsėjo 10 dienos, iki rudens sesijos pradžios. Manau, kad taip atsitiks, bet kuriuo atveju, bus sudarytas susitarimas dėl bendradarbiavimo".

Taigi, 55 mandatai plius 11 mandatų LSDP plius septyni "Tvarkos ir teisingumo" mandatai iš viso sudaro 73 mandatus, priklausančius

valdančiajai koalicijai tarp 141 Seimo nario. Nedidelė, bet jau dauguma. Reikėtų taip pat atsižvelgti į tai, kad lenkai, būdami išdidūs ir principingi, bet kokiu atveju, net jei formaliai bus opozicijoje, rems visas koalicijos iniciatyvas "prieš konservatorius". Taip pat turime prisiminti, kad pastaruoju metu liberalai taip pat bandė atsiriboti nuo konservatorių. Vilniuje liberalai netgi sulaužė valdančiąją koaliciją ir pakeitė konservatorius… su lenkais.

Taigi, naujame politiniame sezone prieš 30 konservatorių kovos atnaujinta komanda iš 73 koalicijos narių, ant kurių atsarginių suolelio dar bus aštuoni lenkai ir septyni deputatai iš "mišrios grupės".

Konservatorių perspektyvos pavasario rinkimų maratone nelabai džiaugsmingos. Ypač jei Karbauskiui pavyks pateikti papildomų konservatorius kompromituojančių faktų jau paskelbto specialaus tyrimo metu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.