— Rimvydai, aš girdėjau, kad tu leidai savo sūnų į privačią mokyklą. Ir kaip ten? Mudu su žmona taip pat svarstome, kur leisti savo dukterį, kuri kitais metais eis į mokyklą.
— Mūsų sūnus lankė privatų darželį, priklausantį Austėjos Landsbergienės tinklui. Mums ten labai patiko. Geras auklėjimas, puikūs pedagogai, gera vaikų mityba. O dalį pinigų (100 eurų), kompensavo Vilniaus savivaldybė iš sostinės biudžeto. Labai ačiū Remigijui Šimašiui visų tėvų, kurių vaikai lanko privačius vaikų darželius, vardu! Tačiau prieš tai, kai šie pinigai pateko į Austėjos darželius, mokestis už vaikų priežiūrą taip pat šiek tiek padidėjo. Bet juk kažkaip reikia apmokėti sunkų gerų auklėtojų ir virėjų, kurie dirba šiose elitinėse švietimo įstaigose, darbą.
— O aš skaičiau, kad šiose elitinėse Austėjos Landsbergienės mokymo įstaigose auklėtojai gauna beveik minimalų darbo užmokestį. Kurgi eina pinigai? Kyla klausimas: galbūt jiems papildomai mokama pagal kažkokias nežinomas mokesčių inspekcijai schemas? O gal šiuose darželiuose ir mokyklose dirba altruistai ir entuziastai, kuriems norisi būti šalia tituluotos Vytauto Landsbergio šeimos?
— Na, tikriausiai yra šiek tiek tiesos. Mano savimeilę taip pat glosto tas faktas, kad mano atžala auga tokių žmonių kaip Austėja tarpe. Ir aš porą kartų net turėjau galimybę trumpai pasikalbėti su ja ir išreikšti savo gilią padėką už mano sūnaus auklėjimą patriotizmo ir meilės mūsų šaliai bei liberalių vertybių dvasioje. O tavo subtilios užuominos apie Landsbergių šeimos nesąžiningumą man tikrai ne prie širdies.
— Kokios užuominos? Aš tiesiog logiškai mąstau. Štai gerai žinomam ir gerbiamam žurnalistui ir visuomenės veikėjui Romui Lazutkai taip pat kyla tokių klausimų. Jis piktinasi, kodėl verslininkai, artimi Vytauto Landsbergio šeimai, gali kišti ranką į biudžeto kišenę tuo metu, kai mūsų šalyje beveik ketvirtadalis gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos? Už ką tokios privilegijos?
— Taip, pats Vytautas Landsbergis savo nesavanaudiška tarnyste ir pasiaukojimu Lietuvai nusipelnė bent senatvėje būti viskuo aprūpintas. Ir jo šeima sukuria visas sąlygas tam, kad šio didžiojo žmogaus žemiškasis amžius būtų kuo ilgesnis. Galų gale, jei nebus Profesoriaus, Lietuvą tuoj pat užgrobs Rusijos agresoriai ir mes vėl pasinersime atgal į tamsią — dabar Rusijos — okupacijos bedugnę. Todėl liaukis, Artūrai, drumsti vandenį. Kitaip aš būsiu priverstas apie šį pokalbį pranešti kompetentingoms institucijoms…