Tyrimas: vidurinioji klasė Lietuvos ir Estijos gyventojų nuomone

Estai sąvoką "vidurinioji klasė" supranta kitaip nei lietuviai – jiems mažiau rūpi nuosavas būstas, estai linkę dažniau atostogauti užsienyje ir leisti sau pramogauti
Sputnik

VILNIUS, rugsėjo 12 – Sputnik. Lietuvos gyventojai mano, kad save viduriniajai visuomenės klasei priskiriantis žmogus turėtų gauti bent 1069 eurų mėnesinį atlyginimą, estai nurodė, kad ši suma turėtų siekti ne mažiau 1450 Eur, atskleidė "Swedbank" Finansų instituto Lietuvoje ir Estijoje atliktos gyventojų apklausos.

"Įsivaizduojamų lietuvio ir esto viduriniosios klasės atstovų atlyginimų skirtumas yra suprantamas – vidutinis atlyginimas mūsų šalyse irgi skiriasi daugiau nei 40 procentų. Tačiau net atmetus atlyginimų skirtumus, estai viduriniąją klasę supranta kitaip nei lietuviai", – teigia "Swedbank" Finansų instituto Lietuvoje vadovė Jūratė Cvilikienė.

Lietuviams svarbus nuosavas būstas

Nuosavo būsto, nesvarbu, ar įsigyto su paskola, ar savomis lėšomis, turėjimas visose Baltijos šalyse siejamas su viduriniąja klase, ypač Lietuvoje.

Vidutinis atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje – beveik 900 eurų

Tyrimo duomenimis, net 75 proc. lietuvių mano, kad nuosavo būsto turėjimas geriausiai charakterizuoja viduriniosios klasės atstovą.

Pasak J. Cvilikienės, lietuviai tradiciškai vertina nuosavus namus ir siekia juos turėti, o investavimas į nekilnojamą turtą lietuvių dažnai nurodomos kaip labiausiai tinkantis būdas įdarbinti laisvas lėšas.

Savo ruožtu, tik 56 proc. estų mano, jog būstas yra pagrindinis šios klasės atributas.

Ar yra lėšų pramogoms?

Estams vidurinioji klasė dažniau siejasi su galimybė pramogauti, įsigyti apynaujį automobilį, leisti laiką restoranuose ar atsipalaiduoti SPA centruose.

O lietuviai gerokai dažniau akcentavo galimybe patenkinti visus šeimos poreikius. Šią galimybę įvardijo beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų Lietuvoje, kai tuo tarpu estų − tik 11 proc.

Visur pasižymėjo: Lietuva nepastebimai pateko į ES antireitingus

Kaip pažymi "Swedbank" ekspertė, lyginant lietuvių ir estų finansinę padėtį, svarstyklės krypsta estų pusėn − jiems jau nebėra taip sudėtinga atsiskaityti už būtinąsias paslaugas ar išsiversti be skolų.

"Deja, dažnai lietuvių šeimai tai vis dar yra iššūkis, ypač šaltuoju metų sezonu, kai išauga komunalinių paslaugų įmokos. Kita vertus, valstybė labai konkrečiai prisideda prie to, kad estai galėtų labiau atsipalaiduoti: išmokos už vaikus lenkia ir latviškas, ir lietuviškas, šalies sostinėje Taline viešasis transportas yra nemokamas", – sako  Cvilikienė.

Atostogos užsienyje

Atostogos svečioje šalyje yra taip pat yra vienas dažniausių viduriniajai klasei priskiriamų atributų. Remiantis tyrimo duomenimis, 28 proc. lietuvių mano, kad vidurinioji klasė gali sau leisti atostogauti užsienyje bent kartą metuose, 11 proc. sako, kad išvykti atostogauti ji turėtų du kartus per metus.

Lietuvoje kas penktas žmogus skursta, kas dešimtas — turi įsiskolinimų

Tuo tarpu Estijoje viduriniajai klasei priskiriami gyventojai užsienyje atostogauti gali dukart metuose – taip mano 36 proc. estų.

Pasak J. Cvilikienės, čia vėl atsiremiame į aukštesnį estų pragyvenimo lygį, dėl kurio jiems atostogauti dažniau yra savaime suprantamas dalykas.

Tyrimą  Lietuvoje "Swedbank" Finansų instituto užsakymu šių metų sausio mėnesį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai". Jame dalyvavo 1004 18-75 metų gyventojų. 1089 15-74 metų gyventojų apklausą Estijoje šių metų liepos mėnesį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė "Kantar Emor".