Kaip, nevargindamas savęs detalėmis, pažymėjo knygos apie Donaldą Trampą autorius, tokį neoficialų perspėjimą iš Maskvos gavo asmeniškai JAV gynybos sekretorius Džeimsas Matisas. Tam, kad galima būtų suprasti, kiek reali yra ši "sensacija", kuri Lietuvoje kažkodėl liko nepastebėta, reikia pasinaudoti elementaria logika ir atkreipti dėmesį į kelis niuansus.
Rusija grasina, nes nepasitiki?
Jeigu atitrūktume nuo realybės ir padarytume prielaidą, kad Rusija galėjo nusiųsti tokį signalą, turėtų būti koks nors jos grasinimų paaiškinimas. Galbūt ji bijo, kad NATO gali ją užpulti?
Pirma, Maskva akcentuoja NATO plėtrą į Rytus (nors neoficialiai buvo žadama, kad jos nebus). Antra, ji kritikuoja pajėgų, kurios faktiškai tapo nuolatinėmis bazėmis, didinimą Baltijos regione. Trečia, jos teigimu, vystoma vietinė karinė infrastruktūra ir kalbama apie "karinį Šengeną", kad į Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją galėtų būti greitai perkelti papildomi padaliniai. Ketvirta, ypač neramina Kremlių priešraketinės gynybos sistemos, kuri, anot jo, greitai gali virsti puolimo instrumentu, vystymas Lenkijoje.
Gerai, tarkime, kad visa tai is tiesų verčia Rusiją bijoti NATO. Tačiau kam gąsdinti branduolinio ginklo (tegul ir taktinio) panaudojimu, juk yra modernizuota kariuomenė? Vakarų atsakymas — Maskva galvoja, kad ilgame tradiciniame kare negalės nugalėti Aljanso, todėl padėti gali tik branduolinės raketos.
Tuomet kitas klausimas: "Kodėl perspėjamas ne JAV prezidentas, o gynybos ministras?" Ir čia yra paaiškinimas — kaip pasakytų Vakarų ekspertai, kitaip nei Trampas, Matisas yra adekvatus žmogus, suvokiantis karinio susidūrimo su Rusija rimtumą. Todėl jis galėtų įtikinti Amerikos vadovą susilaikyti nuo neapgalvotų veiksmų.
Kitaip tariant, viskas, regis, logiška, bet tiesą atskleidžia Vudvordo nurodoma gynybos sekretoriaus reakcija į tariamą Rusijos grasinimą.
Priešo ir pinigų
Kaip teigia žurnalistas, po minėto įvykio Matisas kartu su Jungtinio štabų vadų komiteto viršininku ėmė kalbėti apie egzistencinę Rusijos grėsmę. Be to, kitoje knygos vietoje Vudvordas pasakoja, kaip Trampo aplinka kartu su šiuo dvejetu įtikino prezidentą išsaugoti NATO. "Jeigu nebūtų NATO, Aljansą reikėtų sugalvoti", — tariamai tada pareiškė Matisas.
Tokiu būdu, žinia, kad Maskva grasina NATO branduoliniu ginklu, reiškia kelis fundamentalius dalykus. Pirma, Rusija yra didžiulė grėsmė, ir su ja neįmanoma partnerystė (apie kurią vėl galvojama Europoje). Antra, tokie jos grasinimai pateisina tolimesnį Aljanso egzistavimą (finansavimą), ir būtent jis (o ne visokiausios Europos iniciatyvos) turi likti pagrindiniu Vakarų gynybos ramsčiu (suprask — JAV įtakos Europoje įrankiu).
Manote, kad netiesioginis Rusijos kaltinimas branduoline beprotyste yra naujas dalykas? Klystate. Vakaruose visą laiką kalbama apie tai, kad Kaliningrado srityje dislokuotas branduolinis ginklas, ir logika "geležinė" — jeigu regione yra kompleksas "Iskander", kuris gali būti apginkluotas branduoline galvute, reiškia, taip ir yra. Be to, BBC 2016 metais sukūrė filmą apie Rusijos karą su NATO Latvijoje, kurio metu Maskva panaudoja… taip, taktinį branduolinį ginklą.
Trumpai sakant, visa Vudvordo rašliava (kartu su kitomis neseniai pasirodžiusiomis tendencingai kritiškomis knygomis ir straipsniais apie Baltųjų rūmų gyvenimą) panaši į surežisuotą bandymą diskredituoti Trampą ir, pagal galimybes, Rusiją (ir šiame kontekste net nesvarbu, ar kas nors sąmoningai primelavo žurnalistui apie Maskvos grasinimus, ar jis juos, pagal užsakymą, tiesiog išgalvojo).
"Duonos ir žaidimų!" — buvo sakoma Senovės Romoje. NATO atveju galima sakyti: "Priešo ir pinigų!" Žinios transliacija — technikos reikalas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija