Neteisingi teiginiai dažnai klaidina skaitytojus. Prieš šešis mėnesius Lietuvos žiniasklaida išdidžiai pareiškė, kad buvusi gynybos ministrė Rasa Juknevičienė tapo NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente.
Tada jie neskubėjo akcentuoti to, kad Juknevičienė užims tokį aukštą postą... laikinai. Tai yra, kovo mėnesį "plieninė Rasa" tapo tik laikinai einančia NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentės pareigas po to, kai buvęs prezidentas — italas Paolo Alli — neteko parlamento nario mandato Italijoje.
Įvyko netikėtumas. 2016 metais, kai vyko rinkimai, niekas nepagalvojo, kad Italijos atstovas gali neišbūti NATO PA prezidento pareigose iki naujų rinkimų. 2018 metų pavasarį Italijos žmonės išreiškė jam nepasitikėjimą išankstinių Italijos parlamento rinkimų metu. O asmuo, kurio negalima pasitikėti netgi savo šalyje, negali eiti tokių atsakingų pareigų NATO.
Išmušė Juknevičienės, kuri 2016 metais buvo išrinkta į NATO PA viceprezidento postą, "žvaigždžių valanda". Tiek Paolo Alli, tiek Rasa Juknevičienė yra aršūs rusofobai ir Ukrainos bei Gruzijos kuo greitesnio įtraukimo į Šiaurės Atlanto aljansą rėmėjai. Taigi, Parlamentinės Asamblėjos vadovo kaita vyko sklandžiai. Tuo pačiu metu "Sputnik" pasveikino Juknevičienę su tokiu aukštu jos antirusiškos veiklos įvertinimu.
Ir štai dar vienas bekompromisės kovotojos su Kremliumi karjeros laiptelis: pirmadienį prefiksas "laikinai einanti" dingo ir Rasa Juknevičienė tapo oficialia NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente. Tiesa, kol kas tik iki lapkričio mėnesio, kol bus oficialiai surengti nauji rinkimai.
Ar į kandidatų sąrašą pateks Lietuvos Seimo narė Rasa Juknevičienė? Tai tikrai įmanoma. Nors pagal rotacijos principą lietuvė ir taip jau gavo aukštą viceprezidento postą 2016 metais aršios kovos su Rusija tarptautinėje arenoje dėka.
Šiandien, kai pasaulis stovi ties atviro NATO ir Rusijos konflikto riba, pasaulio politinių lyderių protuose pradėjo kilti blaivių minčių. Kas gi nori "pasaulio pabaigos"? Taigi, atėjo laikas sulėtinti antirusiškos isterijos tempus, o dar geriau — apsukti nešantį į bedugnę "karo lokomotyvą" atgal.
Štai čia ir turi atlikti svarbų vaidmenį blaiviai mastantys Vakarų politikai, o ne "vanagai", panašūs į velionį senatorių Džoną Makeiną, kurio giminaičiams Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su užuojauta įteikė Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didijį kryžių.
Net Rasa Juknevičienė tai supranta. Pirmadienį, rugsėjo 24 dieną, sėsdama į NATO PA prezidento kėdę, ji sakė: "Vienas iš mano prioritetų — užtikrinti, kad Asamblėja turėtų išlaikyti ir stiprinti aljanso narių ryšius parlamentinio dialogo ir diplomatijos keliu".
Dialogas ir diplomatija? Bravo, Rasa! Tai jau žodžiai ne kovotojos, pasirengusios paspausti mygtuką "paleisti" NATO strategines raketas, bet aukšto tarptautinio lygio politikės. Ir jei per du mėnesius iki naujų rinkimų į NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidento postą pasaulis išgirs keletą taikių frazių iš jos burnos, gali būti, kad kandidatų į NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentus sąraše vėl atsiras Juknevičienės pavardė. O agentūra "Sputnik" pirmoji ją pasveikins, jei sėkmė bus poniai Juknevičienei palanki.
"Norėdami įsiteikti" primename, kad "Sputnik" jau seniai siūlė Rasai Juknevičienei kandidatuoti į Lietuvos prezidento postą. Tačiau "plieninės ledi" bendražygiai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos neklausė mūsų patarimų ir suteikė pirmenybę ramesnei ir mažiau charizmatiškai Ingridai Šimonytei.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.