Lietuvai gresia ES bauda dėl neišspręsto nuotekų klausimo

Lietuvai gali būti paskirta bauda už prisiimtų įsipareigojimų centralizuotai tvarkyti ne mažiau kaip 98 procentus nuotekų nevykdymą, kuri gali siekti nuo kelių iki dešimčių milijonų eurų, ir ją teks sumokėti iš mokesčių mokėtojų lėšų
Sputnik

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Šiandien Seimas pritarė parengtam Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektui, rašoma Seimo pranešime spaudai.

Numatomi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimai

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos, įstatymą reikia priimti kuo greičiau. Tai leis išvengti galimų baudų už kitu atveju gresiantį ES teisės pažeidimą. Jeigu Lietuvai būtų paskirta bauda už netinkamą direktyvos perkėlimą ir prisiimtų įsipareigojimų centralizuotai tvarkyti ne mažiau kaip 98 procentus nuotekų nevykdymą, bauda galėtų siekti nuo kelių iki dešimčių milijonų eurų, ir ją tektų sumokėti iš mokesčių mokėtojų lėšų.

Prieš dvi savaites aplinkos ministras Seime pristatė Miestų nuotekų direktyvos nuostatas perkeliantį įstatymo projektą, tačiau jis nesulaukė palaikymo Seimo salėje ir buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Pirmoji įstatymo projekto teisėkūros stadija šiandien buvo sėkminga, dabar projektą svarstys Seimo komitetai. Pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas pastabas ir pasiūlymus, gautus iš visuomenės atstovų, institucijų ir papildomų komitetų aptars lapkričio 7 dieną.

Daugiausiai ginčų, tikėtina, sukels projekto nuostata, kieno lėšomis bus finansuojamas neprisijungusių prie centralizuotų tinklų gyventojų būstų pajungimas.

Tam labiausiai priešinasi savivaldybių vandens tiekimo įmonės, pateikdamos daug argumentų ir prašydamos papildomų lėšų.

Atkreiptinas dėmesys, kad į Lietuvos vandentvarkos sektorių nuo 2004 metų ES investavo jau apie 1 milijardą eurų. Deja, dėl savivaldybių ir vandentvarkos įmonių kaltės dalį šios sumos gali tekti grąžinti.