VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Kelio Alytus-Seirijai šalikelėje, netoli Miroslavo, daug metų stovėjusi sovietų kario skulptūra vakar buvo nukelta, ji bus saugoma Grūto parke, Druskininkų rajone, sako Alytaus rajono savivaldybė.
Šį atvejį žiniasklaidai pakomentavo Rusijos ambasados Lietuvoje atstovai.
Ambasados pranešime sakoma, kad šis paminklas, o tiksliau — akmuo, yra žinomas meno kūrinys, esantis vaizdingoje vietoje. Jis atsirado vietos gyventojų iniciatyva, ir buvo pastatytas tam, kad tokiu būdu būtų įtvirtinta atmintis apie čia vykusias kovas su naciais.
Vis dėlto buvo aišku, kaip paminklas ilgą laiką piktino keletą pseudo-patriotų. Na, dabar jie, matyt, tiki, kad atėjo jų valanda: šalyje, įskaitant valstybės lygmenyje aktyvuotą kampaniją, kuri iškraipo Antrojo pasaulinio karo rezultatus, priklijuodama "okupantų" etiketę sovietų kariams-išlaisvintojams.
Pasak ambasados atstovų, tai gėdingas reiškinys civilizuotoje Europos valstybėje.
Lietuvos kova su sovietiniais paminklais
Lietuva aktyviai kovoja su sovietų kariuomenės paminklais.
Asociacijos "Užmiršti kariai" ir Vilniaus valdžios institucijos ginčijasi dėl dviejų paminklų, pastatytų Antakalnio kapinėse. Viename kape palaidoti Rusijos Imperijos kariuomenės kariai, kurie žuvo 1915 metais, Vilniaus gynybos metu. Kitame ilsisi 2011 metais Švenčionių rajone aptiktų Raudonosios armijos karių palaikai.
Kovą buvo demontuotas Marijampolės rajone stovėjęs paminklas tarybiniams aktyvistams, kuriuos 1946 metais sušaudė "miško broliai".
Rusijos ambasada Lietuvoje nuolat kelia susirūpinimą dėl Lietuvos valdžios institucijų veiksmų prieš sovietinius paminklus. Diplomatinė atstovybė pažymėjo, kad Vilnius sąmoningai trukdo atlikti remonto darbus, kuriuos Rusija atlieka sovietų karių kapaviečių vietose Lietuvoje.
Savo ruožtu oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad sovietų paminklų griovimas Lietuvoje yra istorijos pertvarkymo kampanijos dalis.
Tarybų Sąjungos karių, žuvusių Lietuvos teritorijoje 1941-1945 metais, laidojimo vietos yra daugiau nei dvidešimt šalies miestų ir gyvenviečių. Iš viso čia palaidota daugiau nei 80 tūkstančių tarybinių karių, kurie paaukojo savo gyvybę kovoje su fašizmu.