VILNIUS, spalio 14 – Sputnik. "Sovietinės okupacijos" žalos įvertinimo komisijos vadovas, istorikas Toomas Hiio pareiškė, kad organas tęs savo darbą, nepaisant Estijos užsienio reikalų ministro Sveno Mikserio pozicijos.
Apie tai praneša Estijos teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.
Hiio pabrėžė, kad Talinas negali atsisakyti žalos atlyginimo. Jis pabrėžė, kad tarptautinė teisė leidžia Estijai reikalauti atlyginti nuostolius, susijusius su okupacija. Be to, pasak komisijos vadovo, anksčiau tai jau padarė kelios valstybės.
"Sovietų Sąjunga okupavo Estiją 1940 metais, ir okupacinė valdžia yra atsakinga už okupacijos laikotarpį. Atsisakymas nuo žalos atlyginimo gali būti laikomas savanoriško prisijungimo prie Sovietų Sąjungos pripažinimu", – paaiškino istorikas.
Jis taip pat panrėžė, kad atsisakymo nuo žalos kompensacijos reikalavimų atveju "bus pamiršti dešimtys tūkstančių piliečių, kurie tapo sovietinės valdžios aukomis".
Anksčiau Estijos URM vadovas pareiškė, kad reikalauti kompensacijos iš Rusijos yra neprotinga, nes tokios iniciatyvos nepalaiko Talino partneriai.
Rusijos reakcija į kompensacijos reikalavimą
Rusijos Valstybės Dūmos NVS, Eurazijos integracijos ir santykių su tautiečiais reikalų komiteto pirmasis pirmininko pavaduotojas Konstantinas Zatulinas anksčiau pareiškė, kad per laikotarpį, kai Latvija ir Estija buvo TSRS ir Rusijos imperijos sudėtyje, šiose šalyse buvo pastatyta daug objektų Rusijos sąskaita, todėl greičiausiai Maskva turėtų reikalauti kompensacijos iš šių šalių.
Zatulinas taip pat paragino Baltijos politikus susirūpinti klausimu, kodėl jų "gyventojai bėga iš šalies". Anot jo, per 25 nepriklausomybės metus Estijos gyventojų skaičius sumažėjo 17 procentų.
Rusijos tarptautinės teisės asociacijos prezidentas ir vykdomojo komiteto narys, tarptautinis advokatas Anatolijus Kapustinas teigia, kad terminas "Sovietų okupacija" iš viso negali būti taikomas Baltijos respublikoms, nes jos turėjo tokias pačias teises kaip ir kitos šalys – TSRS narės.
Rusija ne kartą pareiškė, kad Baltijos šalių prisijungimas prie Tarybų Sąjungos 1940 metais atitiko to laiko tarptautinę teisę ir negali būti laikomas "okupacija". Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad tarp valstybių nebuvo karinių veiksmų, o Tarybų kariuomenė atvyko į respublikos teritoriją pagal susitarimą su vietos valdžia ir su jų akivaizdžiu sutikimu. Be to, visą sovietmetį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios institucijos.