VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. Latvija, Estija ir Suomija pasirašė ketinimų protokolą sukurti dujų rinką, kuri veiktų pagal bendras taisykles nuo 2020 metų, praneša "Elering".
Sutartis buvo sudaryta tarp dujų perdavimo ir skirstymo tinklų operatorių – Estijos bendrovės "Elering", Latvijos "Conexus Baltic Grid" ir Suomijos "Gasum".
Lietuva neprisijungė prie šio susitarimo.
Nuo 2020 metų, kai tarp Suomijos ir Estijos bus pastatytas dujotiekis "Balticconnector", trys valstybės suderins gamtinių dujų importo, tranzito ir tarifikacijos taisykles, o iki 2022 metų bus sukurta bendra dujų zona, kuri padidins rinkos skaidrumą.
Memorandumas dėl bendros dujų rinkos sukūrimo numato, kad vėliau prie susitarimo gali prisijungti ir kitos šalys.
Spalio pradžioje Lietuvos Vyriausybė patvirtino regioninės gamtinių dujų rinkos sukūrimą. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad Baltijos rinka taps pirmuoju tokiu nacionalinių dujų rinkų integracijos Europoje atveju. Jis taip pat pažymėjo, kad regioninės dujų rinkos zonos sukūrimas leis sumažinti dujų transportavimo išlaidas, o supaprastintos tarpvalstybinio tiekimo taisyklės sukurs patrauklesnę aplinką naujiems tiekėjams.
Tačiau pasirašant susitarimą tarp Latvijos, Estijos ir Suomijos, Lietuva nedalyvavo.
Bandymas sukurti regioninę rinką Baltijos šalyse
2016 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikime buvo pasirašyta deklaracija dėl regioninės dujų rinkos plėtros. Planas buvo parengtas, atsižvelgus į Nepriklausomos Rytų Baltijos regiono rinkos tyrimo rekomendacijas.
Konfliktas tarp Baltijos regiono respublikų dėl regioninės dujų infrastruktūros prasidėjo jau seniai. 2006 metais Baltijos šalys susitarė įvertinti idėją statyti regioninį SGD terminalą, tačiau nepasiekė vieningos nuomonės, ir Lietuva pastatė Klaipėdoje savo terminalą.
Norėdama turėti galimybę pretenduoti į ES finansinę paramą, kad išpirktų SGD laivą-saugyklą iš Norvegijos bendrovės "Hoegh LNG", Lietuva bandė pripažinti Klaipėdos terminalą "Independence" regioniniu. Tačiau susitarti su kitomis dviem Baltijos regiono šalimis šiuo klausimu nepavyko.
Po to Lietuva pasiūlė Latvijai ir Estijai sudaryti susitarimą, kad stengtųsi gauti finansavimą iš ES. Tačiau 2017 metų vasaros pabaigoje Latvijos vyriausybė nusprendė paprašyti papildomų duomenų apie susitarimą, ir tai Lietuvoje buvo įvertinta kaip neigiama reakcija ir proceso vilkinimas. Galiausiai, taip ir nesusitarusios respublikos negavo pinigų iš ES.