Lietuvos ir Lenkijos geležinkeliai tariasi dėl greičio didinimo galimybių

Buvo vertinama "Rail Baltica" Lenkijos ruožo Balstogė – Elkas – Trakiškiai, aptarta Mockavos stoties infrastruktūra, įvertintos Šeštokų stoties perkrovimo tarp skirtingo pločio vėžių galimybės, Kaune apžiūrėta pastatytos europinės vėžės numatoma jungtis su Kaunas – Palemonas projektu
Sputnik

VILNIUS, spalio 15 – Sputnik. "Lietuvos geležinkelių" ir Lenkijos PKP Polskie Linie Kolejowie S.A., kuri yra Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja, delegacijos dalyvavo bendroje pasienio geležinkelio ruožo Baltstogė – Kaunas apžiūroje ir per dvi dienas aptarė projekto "Rail Baltica" įgyvendinimo eigą Lenkijoje ir Lietuvoje.

"Rail Baltica" gali netekti Europos finansavimo

Abiejų šalių delegacijose susitiko aukščiausi "Lietuvos geležinkelių" ir PKP PLK struktūrinių padalinių vadovai, atsakingi už infrastruktūros priežiūros, investicijų valdymo, eksploatacijos, techninės integracijoskeleivių vežimo bei "Rail Baltica" projekto įgyvendinimo veiklas.

Geležinkelio ruožo apžiūros metu buvo vertinama „Rail Baltica" Lenkijos ruožo Balstogė – Elkas – Trakiškiai (Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena) būklė, aptartos linijos būklės gerinimo galimybės atskirose atkarpose, aplankyta ir aptarta Mockavos stoties infrastruktūra ir jos galimybės pasiūlyti paslaugas verslui, įvertintos Šeštokų stoties perkrovimo tarp skirtingo pločio vėžių galimybės, tartasi dėl ruožo pervažų modernizavimo galimybių, Kaune apžiūrėta pastatytos europinės 1435 mm vėžės numatoma jungtis su Kaunas – Palemonas projektu.

Taip pat aptarta ruožo Elk-Kaunas skyriaus atkūrimo, siekiant padidinti keleivinių traukinių transporto pajėgumą ir greitį perspektyva, infrastruktūros prieinamumo ir suderinamumo projektai, signalizavimo sistemų sąveikos problemų sprendimas, PKP PLK turimos technikos priemonių nuomos galimybės, programinės įrangos diegimo ir daug kitų svarbių techninių bei organizacinių klausimų.

Rubesa apkaltino Lietuvą "Rail Baltica" valdymo principų pažeidimu

"Rail Baltica" yra svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą. Lietuva jau nutiesė kelią nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 milijardo eurų.  Investicijų Lietuvoje suma apie 2,474 milijardo eurų, iš kurių 85 proc. tikimasi finansuos ES.

Baigti tiesti europinę geležinkelio vėžę planuojama 2025 metais, o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais.

Šiuo metu europinė vėžė jau yra nutiesta nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno. Ja gali važiuoti tiek krovininiai, tiek keleiviniai traukiniai.