Atitrūkimas nuo realybės: Lietuva aukoja branduolinį saugumą dėl politikos

Lietuva, savo valia atitrūkusi nuo pasaulinio atominio projekto, pavirsta šaltojo karo laikų "rezervatu". Jos politikai gyvena pasaulyje, kuriame visos kaimyninės šalys atskirtos tarpusavyje etiketėmis "savas" ir "priešas"
Sputnik

Į Europą atėjo ruduo. Neramiai klykia danguje išskrendantys paukščiai, naktis tampa ilgesnė, neaiškus nerimas apima žmonių protus. Ir štai rugsėjo 24 dieną, likus kelioms valandoms iki pilnaties, kai psichiatrijos ligoninių darbuotojai ruošėsi sunkiai naktinei pamainai, Lietuvos Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas, kurį pateikė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos deputatas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos Seime užregistruotas projektas prieš "Rosatom"

Pono deputato manymu, visi rangovai strateginiuose objektuose turėtų būti tikrinami atitikties nacionalinio saugumo interesams požiūriu: "Šis įstatymo projektas sustiprins saugumą ir užkirs kelią pasirodyti Lietuvoje nepageidaujamoms struktūroms su priešiškais tikslais šalies atžvilgiu".

Vienu iš tokių subjektų politikas tiesiogiai įvardija Vokietijos bendrovę "Nukem", kuri vykdo įvairius Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo projektus. Vokietijos įmonė yra generalinis rangovas. Ji priklauso valstybinei korporacijai "Rosatom". Jei įstatymas bus priimtas, jai bus draudžiama dalyvauti būsimuose projektų įgyvendinimo konkursuose. O darbai elektrinėje suplanuoti beveik 20 metų laikotarpiui. Lietuvoje "Rosatom" pavadintas "grėsme nacionaliniam saugumui".

"Nukem Technology" darbas Lietuvoje

Kaip tai susiję su pilnatimi? Tiesiogiai. "Nukem Technology" stato Lietuvoje radioaktyviųjų atliekų saugyklas, tarp jų ir pavojingiausiam "kroviniui" iš Ignalinos AE – panaudotam branduoliniam kurui (PBK).

Ekspertas: Lietuva prarado pigios elektros energijos šaltinį, nes paklausė ES

Kai PBK buvo iškraunamas iš reaktorių, pasirodė, kad dalis kasečių su degalais buvo nehermetiškos – pavojingiausia būklė, kai yra ypač didelė radioaktyvios taršos rizika. Vokietijos specialistai sukūrė unikalią technologiją, padedančią susidoroti su šia problema.

Nuotolinio valdymo robotai-manipuliatoriai, specialūs konteineriai, kuriuose sugadintą PBK galima saugiai perkelti iš reaktoriaus pastato į tarpinę saugyklą, speciali "karšta kamera" šioje saugykloje, kurioje veiks robotai-manipuliatoriai. Technologija, kuri egzistuoja vienu egzeplioriumi – niekas niekada ir niekur nesusidūrė su tokia problema.

Iš štai būtent šią bendrovę, kuri sukūrė technologiją, visą šią įrangą, kuri vieną po kito pašalina kuro rinkinius ir sudeda juos į saugyklą (kuri taip pat pastatyta pagal "Nukem Technology" projektą), ponas Kasčiūnas laiko "grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui". Tai yra ruduo, pilnatis, migloti vaizdai neramioje vaizduotėje. Vis dėlto, gerai, kad taip – juk galėjo ir žmogų apkandžioti.

Pasaulinė branduolinė "profsąjunga"

Lietuva, savo noru atskirta nuo pasaulinio atominio projekto, palaipsniui tampa savotišku šaltojo karo laikų "rezervatu". Jos politikai gyvena pasaulyje, kuriame visi aplinkiniai suskirstyti etiketėmis "savas" ir "priešas". Praradę ryšį su realybe, jie nebegali suvokti, kaip pasikeitė atominės energijos pasaulis.

Dar 2001 metais buvo sukurta Pasaulinė branduolinė asociacija (WNA — World Nuclear Association), kuri tapo savotiška branduolinės energetikos bendrovių "profsąjunga". Prieš penkerius metus WNA ramiai, neskubant buvo galutinai suformuota  — jos sudėtyje atsirado visų šalių įmonės, vienaip ar kitaip susijusios su branduoline energetika.

ES yra pasirengusi skirti Ignalinos AE uždarymui 780 mln eurų

Urano kasybos, branduolinio kuro gamybos, mokslo ir tyrimų institutai bei konstruktorių biurai, atominių reaktorių projektų kūrimo, mašinų ir prietaisų gamybos, atomines programas kuriančių informacinių technologijų, jėgaines stačiusios statybų įmonės. Ką bekalbėti — dabar WNA narėmis tapo net bendrovės, teikiančios logistikos ir teisines paslaugas branduolinės pramonės organizacijoms.

Prieš dvejus metus WNA pranešė, kad dabar ji pradeda veikti naujai, vadovaudamasi "Globalios partnerystės — bendros sėkmės" principu. Konkurencija turėtų būti sumažinta iki būtino lygio, į pirmą vietą reikia iškelti pasikeitimą informacija, patirtimi, personalu, technologijomis.

Tik toks požiūris, specialistų nuomone, užtikrins branduolinės energetikos situacijos pasaulyje derinimą.

Pagrindinė veiksmų programos sudedamoji dalis yra saugumo paradigma.

AE sauga visą gyvavimo ciklą, pramoninių pastatų, susijusių su įrangos ir degalų gamyba, sauga, bet kokios manipuliacijos su radioaktyviosiomis medžiagomis bei radioaktyviųjų atliekų saugyklomis sauga.

Andriukaitis pareiškė, kad Astravo AE gali būti visiškai saugi >>

Siekdami įgyvendinti saugos paradigmą, branduolinės energijos mokslininkai "panaikina" valstybines sienas ir konkurenciją — nesvarbu, kur vyksta branduolinių ir radioaktyviųjų objektų saugos užtikrinimo darbai, svarbu, kad būtų naudojamos geriausios technologijos, kad kompanija galėtų kreiptis bet kokios būtinos pagalbos į savo kolegas ir be kliūčių gauti ją. Partnerystė turėtų būti globali, tik visa tai nulems bendrą sėkmę, kurios vienas iš komponentų yra visuomenės pritarimas atominėms technologijoms ir branduolinei energetikai.

Gal kaip nors išsisuks: Lietuvos valdžia nusprendė palikti IAE problemas palikuonims

"Nukem Technology" yra WNA dalis, jos vadovai gerai žino, kad bet kokia nesąmonė, dalyvavimas bet kokioje politinėje intrigoje neišvengiamai sukels sunkiausias pasekmes — bendrovė bus tiesiog neįtraukta į WNA. Likti be prieigos prie informacijos apie naujausius technologinius pasiekimus, be galimybės dalintis patirtimi?

Tada su švaria sąžine galima rengti bendrovės likvidavimo dokumentus — bet kokiu atveju, nebus jokių perspektyvų tolesniam darbui šioje srityje. Esant tokiai realiai visuotinės branduolinės pramonės situacijai Kasčiūno įstatymo pataisos reikalingos tiek pat, kiek ir rusiškoje pirtyje reikalingos kalnų slidės.

Vokietijos technologijos ir unikali Rusijos gamyba

Kalbant apie "Nukem Technology" ir priežastis, kodėl pagrindinė bendrovė "Nukem GmbH" pardavė 100 proc. savo akcijų "Rosatom", tai — fantastika! — jos nebuvo susijusios su slaptuoju susitarimu prieš Lietuvos Respublikos saugumą.

Pavojingas neveikimas: kokia grėsmė slypi Ignalinos AE išmontavime?

"Nukem GmBh" yra viena iš pagrindinių Europos, Azijos ir Amerikos urano produktų prekybininkių, daug metų dirbančių su gamtos urano rūda, praturtinta uranu, ir su branduoliniu kuru.

Inžiniringo kompanija "Nukem Technology" — tai daugiau nei du šimtai aukščiausios kvalifikacijos inžinierių ir dizainerių, daugiau nei tūkstančio išradimų, daugelio patentų savininkė. Bendrovės specializacija — branduolinių ir radiacinių objektų gyvavimo ciklo baigiamieji etapai, ir ji buvo sukarta visai neatsitiktinai.

Vokietijos įstatymu įtvirtino savo sprendimą palaipsniui atsisakyti branduolinės energetikos — jos branduolinės elektrinės veiks iki eksploatacijos projekto pabaigos, po kurios jos bus sustabdytos ir išmontuotos.

VRM atnaujino evakuacijos planą avarijos Astravo AE atveju >>

Atsižvelgiant į tai, kad tokių darbų bus vis daugiau, ir buvo sukurta "Nukem Technology". Iš anksto ― kad bendrovė sugebėtų įgyti reikiamų įgūdžių, patirties ir sukurti puikią reputaciją.

Tarp objektų, kuriuos įgyvendino "Nukem Technology": Vokietijos AE "Kal", Prancūzijos AE "Brennilis" energetinio bloko, kuro elementų "Nukem-A" gamyklos Vokietijos mieste Hanau, mokslinių tyrimų reaktoriaus Karlsrūjė ir "MOX" kuro gamybos įmonės Vokietijoje išardymas, radioaktyviųjų atliekų saugykla Černobylyje, objektai Kinijoje, Ispanijoje, PAR, Bulgarijoje ir Čekijoje. Trumpai tariant, "Nukem Technology" yra geriausias dalykas, kuris galėjo įvykti Lietuvoje po Ignalinos AE uždarymo.

Prieš sudarant sutartį su "Rosatom", "Nukem Technology"  trūko tik vieno dalyko — nuosavo tyrimų-konstruktorių padalinio. Kiekvienas išmontuojamas objektas yra savitas, dažnai reikalauja unikalios technologijos ir vienetinės įrangos. Kiekvieną kartą skelbti konkursą, o tada valdyti nugalėtojo darbą reiškia veltui leisti laiką ir pastangas, rizikuoti pinigais.

Kruonis be Ignalinos: kaip Lietuva pražiopsojo "dvigubą sėkmę" energetikoje

Motininė įmonė "Nukem GmBh" nusprendė, kad jai to nereikia, o "Rosatom" visada turėjo tokius padalinius. "NIKIMT-Atomstroj" — organizacijų, turinčių patirties kuriant įrangą, reikalingą Černobylio katastrofos padariniams pašalinti, asociacija. Nuosava "gamykla", pritaikyta specialiai individualiems užsakymams. Specialistai, kurie dantis parvalgė tokioje gamyboje.

Ir vokiečių inžinieriai džiaugiasi, kad tapo tokio "konsorciumo" dalimi. Baigė kurti technologijas, įrangą ir iš karto išdavė gamybos darbuotojams, kuriems nieko nereikia aiškinti. Susitarė dėl terminų ir kainų, sutartu laiku atvyko patikrinti kokybę, keliais pokalbiais telefonu išsprendė įrangos transportavimo į norimą objektą klausimus, prie puodelio arbatos nusprendė, kas keliaus dirbti — šiam tikslui įgyvendinti "NIKIMT" turi pakankamai kvalifikuotų darbuotojų.

Vokiečių technologijos ir konstruktoriai, Rusijos gamyba, bet kokia WNA parama, TATENA ir Euratomo kontrolė — štai, kas iš tikrųjų užtikrina Lietuvos saugumą nuo atomininkų. Kasčiūno iniciatyva, galbūt, tik pralinksmino visus šiuos rimtus žmones, bet taip atsitinka — ruduo, pilnatis...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija