VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Maždaug pusė pagrindinių Vakarų šalių gyventojų netiki savo žiniasklaidos objektyvumu Rusijos atžvilgiu. Tai liudija viešosios nuomonės Sputnik.Nuomonės apklausos duomenys.
Pasak 2018 metų rugpjūčio 9-20 dienomis atlikto tyrimo, kurį užsakė naujienų agentūra ir radijas Sputnik, 53 proc. prancūzų, 50 proc. vokiečių, 47 proc. britų ir 43 proc. amerikiečių mano, kad jų šalių žiniasklaida kuria šališką Rusijos įvaizdį. Tik 25 proc. Prancūzijos gyventojų, 33 proc. Didžiosios Britanijos piliečių ir 39 proc. Vokietijos ir JAV piliečių pasitiki savo žiniasklaida Rusijos atžvilgiu.
Įdomu, kad jauni prancūzai ir vokiečiai dažniau, nei vyresnio amžiaus atstovai laiko nepatikimais žiniasklaidos pranešimus apie Rusiją: Prancūzijoje tokios nuomonės laikosi 58 proc. respondentų jaunesnių nei 35 metai, palyginti su 51 proc. 35 metų ir vyresnių apklaustųjų, Vokietijoje atitinkamai 54 proc. prieš 48 proc. JAV ir Didžiojoje Britanijoje, priešingai, vyresnioji karta dažniau nei jaunesnioji kalba apie žiniasklaidos neobjektyvumą Rusijos atžvilgiu: 46 proc. vyresnių nei 35 metų amžiaus amerikiečių, prieš 34 proc. tarp tų, kurie dar nepasiekė šio amžiaus, ir atitinkamai 51 proc. vyresnių britų prieš 38 proc. jaunimo.
Eksperto nuomonė
Didžiulė dabartinės Europos problema yra ta, kad jos elitas atsiskyrė nuo gyventojų informacijos ir ideologijos požiūriu, mano Rusijos strateginių studijų instituto mokslininkas Olegas Nemenskis.
"Mes dabar matome, kad faktiškai Vakarai linksta į į naujas totalitarines sistemas, tai ypač akivaizdu atsiradus "hibridinio karo" sąvokai. Ji atsirado neseniai, 2000-ųjų pradžioje. Pastaraisiais metais ji buvo naudojama visur ir nuolat, o svarbiausia, ji įtraukta į visuomenės gyvenimo praktiką. Pagal šią koncepciją karas vyksta vienu metu visose gyvenimo srityse, įskaitant kultūrą informacijos skleidimą. Karinės konfrontacijos logika taip pat taikoma absoliučiai viskam — bet kokiam viešam pasirodymui, meno kūriniui, naujienų kanalui. Viskas pasirodo esą karinės konfrontacijos veiksmais, ir šio atžvilgiu vertinamas valstybės saugumas", — paaiškino ekspertas interviu Sputnik Lietuva.
Pasak Nemenskio, Europos gyventojai mano, kad pastaraisiais metais padidėjo ideologinis spaudimas.
"Jie nagrinėja temas, kurios skirtingose žiniasklaidose vertinamos skirtingai. Jos gali būti ne tokie svarbūs konkrečiam įstatymui, tačiau pagrindinių klausimų, pagal kuriuos galima suprasti šiuolaikinį pasaulį, atžvilgiu, visos žiniasklaidos priemonės kalba vienodai", — sakė ekspertas.
Anot eksperto, tampa aišku, kad Vakaruose žmonės vis mažiau ir mažiau tiki savo žiniasklaida ir vis daugiau abejoja, taip pat auga protesto nuotaikos, tačiau negalima teigti, kad kilo visiškas nepasitikėjimas.
Apklausą atliko seniausia prancūzų kompanija — "Ifop". Joje dalyvavo 4033 vyresni nei 18 metų amžiaus respondentai. Apklaustieji buvo reprezentuoti pagal lytį, amžių ir geografiją. Maksimali statistinė paklaida neviršija 3,1% esant 95% patikimumui.
Sputnik — naujienų agentūra ir radijas su įvairialypėmis redakcijomis dešimtyse pasaulio šalių. "Sputnik" apima tinklalapius, analoginę ir skaitmeninę radijo transliaciją, mobiliąsias programėles ir socialinių tinklų paskyras. "Sputnik" visą parą transliuoja naujienas anglų, arabų, ispanų ir kinų kalbomis.
"Sputnik" informacinių išteklių auditorija per mėnesį siekia daugiau nei 50 milijonų lankytojų, o "Sputnik China" paskyros sekėjų skaičius "Weibo" siekia beveik devynis milijonus. 22 redagavimo centruose visame pasaulyje — nuo Pekino iki Montevidėjaus — dirba daugiau nei tūkstantis dešimčių tautybių žmonių. "Sputnik" yra žiniasklaidos grupės "Rossija segodnia" narys. "Sputnik" pagrindinė buveinė yra Maskvoje.
Tarptautinis projektas Sputnik. Nuomonės prasidėjo 2015 metų sausio mėnesį. Projektas reguliariai nustato visuomenės požiūrį Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose aktualiausiais socialiniais ir politikos klausimais. Projekto partneriai yra gerai žinomos mokslinių tyrimų kompanijos "Populus", "Ifop" ir "Forsa".