"Slaptas" TATENA susitikimas: Rusijos atomininko apsilankymas Lietuvoje

Lietuvos politikai ir toliau gyvena erdvėje, kuri neturi nieko bendro su atominių technologijų pasauliu. Sukaupta patirtis leidžia jiems net nepastebėti to, kas vyksta pačioje respublikoje
Sputnik

Lietuvos, kaimyninių šalių ir apskritai visos Europos gyventojams sekasi — politikai sako tik jiems įdomias kalbas, o tuo tarpu problemas, susijusias su Ignalinos AE išmontavimu, sprendžia tikri profesionalai.

TATENA seminaras Vilniuje

Rugsėjo mėnesį Vilniuje vyko tarptautinis seminaras, kurį kartu organizavo TATENA ir Ignalinos AE. Šis Prancūzijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Pietų Korėjos ir Belgijos specialistų susitikimas Lietuvos politikams ir žiniasklaidai buvo toks neįdomus, kad beveik neįmanoma atrasti informacijos apie jį, teko "knaisiotis" po atominių kompanijų ir organizacijų interneto svetaines. Seminare buvo aptartas svarbiausias Lietuvai klausimas — kaip ir ką galima padaryti su apšvitintu grafitu, kurio tūkstančiai tonų laukia likimo valios reaktorių RBMK-1500 aktyviose zonose.

Ekspertas: Lietuva prarado pigios elektros energijos šaltinį, nes paklausė ES

"Sputnik Lietuva" jau supažindino jus, brangūs skaitytojai, su problemomis, kurias sukuria šis radioaktyvus grafitas. Ir tai problema, kurios sprendimo dar niekas neatrado. Tačiau Lietuva nėra vienintelė — pasaulyje veikė daug urano-grafito reaktorių, ir įvairiose šalyse susikaupė apie pusę milijono tonų grafito.

Sustabdyti ir eksploatuoti urano-grafito reaktorius yra Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Belgijos, Rusijos ir JAV galvos skausmas, ir visos šios valstybės labai nori to atsikratyti. Tačiau niekas nenori eksperimentuoti su savo gyventojais — urano-grafito reaktorių perdirbimo technologija vystoma labai atsargiai. Tie, kurie nenori vėl skaityti straipsnio, mes trumpai priminsime.

Radioaktyvusis grafitas — tarptautinė problema

Grafitas yra medžiaga, reikalinga saugiai Ignalinos AE reaktorių veiklai. Jis tinkamai atliko savo funkcijas, tačiau "patyrė darbo sužalojimą" — dėl nuolatinio kontakto su reaktoriaus šerdimi grafito sudėtyje atsiranda labai pavojingų radioaktyviųjų izotopų. Kai kurie iš jų negyvena ilgai — jie susiskaido, skleisdami radiaciją dozėmis, kurios neviršija didžiausios leistinos koncentracijos.

Gal kaip nors išsisuks: Lietuvos valdžia nusprendė palikti IAE problemas palikuonims

Tačiau didžiausia problema yra pats anglies C14 radioaktyvusis izotopas, kuris skaidosi 5600 metų — tokia yra jo žalinga savybė. Neįmanoma "ištraukti" šio C14 iš šimtų tonų grafito, esančio reaktoriaus šerdyje. Grafitas yra cheminis anglies elementas, o radioaktyviojo C14 cheminės savybės nesiskiria nuo įprasto C12.

Grafitas yra medžiaga, kuri sudaro paprasto pieštuko pagrindą, ir mes visi gerai žinome, kaip jis gali išsisluoksniuoti, švelniai paspaudus. Na, ir kaip ardyti grafito blokus reaktoriuje? Šiek tiek paliesi — pasklido smulkiausios dulkės, kurios perneša C14 po visą elektrinę ir toliau, į aplinką.

Ir šis radioaktyvus anglies dioksidas elgiasi kaip įprastas — jį lengvai ir natūraliai sugeria visi gyvieji organizmai, įskaitant bet kuriuos augalus. Ir "gyvena" juose tuos pačius 5600 metų, taip pat ir mūsų maiste, kur patenka pro užterštą žolę į dirvą. Ką su tuo daryti?

ES yra pasirengusi skirti Ignalinos AE uždarymui 780 mln eurų >>

Įrengti išmontuotuose reaktoriuose galingas filtrų sistemas? Ir kaip, atsiprašau, ištobulinti tokių filtrų technologiją? Padaryti, įdiegti, išbandyti išardyti grafito blokus ir tada įvertinti, kiek radioaktyvumo pavyko sulaikyti ir kiek pateko į atmosferą? Įdomus eksperimentas. Ar yra norinčių sudalyvauti, o tada išgirsti ką nors panašaus: "Taip, pasirodo tai nelabai geras filtras, turėtumėte galvoti apie ką kitą"?

Degtukai vaikams ne žaislas

Vyriausybė ir Lietuvos Seimas nusprendė išmontuoti reaktoriaus grafitą. "Popierius" yra kantrus ― jam reikia išardyti blokus ir palaidoti juos atitinkamoje saugykloje. "Popierius" gali iškęsti — įsakyta išardyti blokus ir palaidoti juos atitinkamoje saugykloje. Šaunuoliai įstatymų leidėjai, puikiai padirbėjo. Belieka įtikinti radioaktyvų grafitą laikytis ne fizikos įstatymų, bet vertingų Lietuvos vadovų nurodymų — ir sėkmė yra garantuota.

Kruonis be Ignalinos: kaip Lietuva pražiopsojo "dvigubą sėkmę" energetikoje

Žinoma, Lietuvos rinkėjai turi visišką teisę pasirinkti parlamentą ir vyriausybę savo nuožiūra, jiems nereikia jokių patarimų iš šalies. Na, patinka rinkėjams tokie lyderiai, kurie nori su savo rinkėjais atlikti radioaktyvius bandymus — kas jiems, lietuviams, tai uždraus? Gal jie taip nusprendė padaryti indėlį į mokslo raidą, ką mes galime žinoti?

Ir "negailėdami savęs", jie yra pasirengę prisiglemžti radiacijos, gyventi užterštose vietovėse — kad tik mokslas gautų vertingų duomenų. "Iš šių žmonių reikia daryti vinis — pasaulyje nebūtų stipresnių vinių". Tiesa, vinys būtų radioaktyvios, bet tai jau yra gamybos kaštai. Jei be ironijos, tai visiškai neaišku, kodėl lietuviai yra tokie abejingi tokiam valdžios "kūrybiškumui".

Akivaizdu, kad TATENA išminties rezervas yra tikrai didingas — mechanizmai, leidžiantys sustabdyti tokias avantiūras, jau seniai sukurti ir konsoliduoti tarptautiniu mastu. Konkrečios šalies politikai, įskaitant Lietuvą, gali laisvai rašyti bet kokius įstatymus, tačiau iki tol, kol TATENA atidžiai išnagrinės ir patvirtins projektą, susijusį su branduolinėmis ir radiacinėmis priemonėmis, šis projektas negali būti įgyvendintas.

Europos atveju yra dar vienas, taip pat labai griežtas ir nuoseklus kontrolierius — Euratomas. Taip, abi struktūros yra "užterštos biurokratija", jos ne visada operatyviai veikia, bet Ignalinos atominės elektrinės atveju tai yra tik pranašumas. Tol, kol biurokratai perrašinėja ir tikrina, grafito radioaktyvumo lygis nors kiek, bet mažėja.

GRAPA ir "PDC UGR"

Rugsėjo mėnesį seminaras Vilniuje vyko kaip tarptautinio projekto GRAPA, "Irradifted Graphite Processing Approaches", kuris dažnai vadinamas Tarptautiniu apšvitinto reaktoriaus grafito problemų tvarkymo projektu, dalis.

Už rusofobiją reikia mokėti: kaip Lietuvos energetika patyrė smūgį

Projekto tikslas — išspręsti daugybę užduočių, įskaitant saugių technologijų, skirtų grafito gavybai iš reaktorių, perdirbimo, laikino saugojimo ir šalinimo. GRAPA svarbus skirtumas nuo ankstesnių apšvitinto grafito apdorojimo projektų yra siekis pereiti nuo laboratorinių tyrimų prie visapusiško techninių sprendimų demonstravimo eksperimentinėje pramonėje. Projekte dalyvauja visos šalys, turinčios patirties tvarkant grafito atliekas (Rusijos Federacija, Jungtinė Karalystė, JAV, Prancūzija, Vokietija ir t.t.), tai leis sustiprinti esamą patirtį ir techninius metodus.

Nė vieno nereikalingo žodžio — viskas apie Lietuvą.

Tai, kad seminaras buvo aukščiausio lygio, liudija ir tai, kad jo organizatoriai sugebėjo užtikrinti Rusijos "PDC UGR", Urano-grafito reaktorių eksperimentinio ir demonstracinio centro, tyrimų ir plėtros grupės vadovo Aleksandro Pavliuko dalyvavimą.  "PDC UGR" dalyvavimas įrodo, kad grafito problema Ignalinos AE bus išspręsta aukščiausiu technologiniu lygmeniu.

Pranoko pati save: kuo Lietuva nustebino viso pasaulio energetikus >>

Ne, tai nėra mano patriotizmo priepolis iš kategorijos "Rusija yra dramblių gimtinė". "PDC UGR" — vienintelė pasaulyje bendrovė, kuri specializuojasi urano-grafito reaktorių eksploatacijos nutraukimo srityje. Vienintelė pasaulyje bendrovė, kuri įgyvendino urano-grafito reaktoriaus eksploatacijos nutraukimą, yra reaktorius EI-2 Seversko mieste, Tomsko srityje.

Reaktorius ir visas jo grafitas yra kruopščiai palaidoti, objektas tapo "ruda laukyme", atlikto darbo garantijos — 10 000 metų. "PDC UGR" turi 18 patentų išradimams ir pripažinimą iš TATENA, kuri dabar Severske kuria Tarptautinį urano-grafito reaktorių apdorojimo centrą. Čia pasisemti patirties atvyks ekspertai iš viso pasaulio. Taigi jokios ironijos, "PDR UGR" pagrindinio specialisto vizitas į Vilnių yra reikšmingas įvykis Lietuvai.

Man atrodo, kad "PDC UGR" ir jo rezultatas Severske vertas atskiros istorijos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija