VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Seimas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar privalomojo referendumo dėl pilietybės išsaugojimo vykdymas dvi dienas su pertrauka neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, referendumo nepertraukiamumo principams ir Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.
Už šį sprendimą balsavo 73 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras.
Seimas spalio 18 dieną priėmė Seimo nutarimą, kuriuo nutarta paskelbti privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, apibrėžiančio pilietybės įgijimą. Pagal priimtą nutarimą privalomasis referendumas bus vykdomas dvi dienas — 2019 metų gegužės 12 ir 26 dienomis.
Kreipimesi keliama abejonė, kad Konstitucijoje yra numatytas referendumo nepertraukiamumo principas, reiškiantis, kad referendumas gali vykti vieną arba dvi dienas iš eilės, tačiau referendumo organizavimas, kai jis vyktų dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, gali neatitikti konstitucinės referendumo sampratos. Kaip pažymima dokumente, nuostata, leidžianti referendumą vykdyti dvi dienas su pertrauka, gali pažeisti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes asmenys, kurie balsuos antrąją referendumo dieną, gali turėti daugiau informacijos apie vykdomą referendumą.
Priimtame nutarime pabrėžiama, kad iki referendumo vykdymo pradžios turi būti išsklaidytos visos abejonės dėl referendumo konstitucingumo ir atitinkamai referendumo rezultatų legitimumo.
Seimo paskelbtame privalomajame referendume bus teikiama balsuoti dėl šio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: "Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas."