Vien spalio 25 dieną dvi didelės naftos berdirbimo įmonės "Orlen Lietuva" ir "Klaipėdos nafta" pateikė ataskaitas apie savo nuostolius. Pirmoji su liūdesiu papasakojo apie praėjusių metų pelno sumažėjimą daugiau nei 50 proc. Antroji paskelbė apie beveik 5 proc. nuostolius per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais.
Prieš dvi dienas apie savo varganą būklę pareiškė užsakomųjų skrydžių oro linijų bendrovė "Small Planet Airlines".
O štai Lietuvos bankai beveik kasdien praneša apie išduotų paskolų apimties ir pelno padidėjimą. Spalio 25 dieną vienas didžiausių komercinių bankų Lietuvoje, SEB, sakė, kad devynių 2018 metų mėnesių grynasis pelnas buvo 22 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Pasirodo, nuosmukį realiuose ekonomikos sektoriuose gana adekvačiai kompensuoja bankininkai. Tai kaip vidutinė temperatūra ligoninėje, kai vieni ligoniai karščiuoja, o kiti kompensuoja aukštą temperatūrą savo vėstančiu kūnu.
Atsižvelgiant į triumfuojančias ataskaitas apie Rusijos dujotiekių dujų pakeitimą JAV SGD Klaipėdos terminale, labai keista atrodo tai, kad "Klaipėdos naftos" grynasis pelnas šiais metais sumažėjo 7,8 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Taigi, kur yra galutinė ir neatšaukiama pergalė prieš "Gazprom"?
Lietuvoje – aukščiausia elektros kaina Baltijos šalyse >>
Priverstinis tų pačių brangių SGD įsigijimas jau atvedė iki bankroto ribos didžiausią regiono azoto trąšų gamintoją, "Achemos grupę". Dėl dujų, kurios sudaro azoto trąšų pagrindą, kainų kilimo Lietuvos koncernas negali konkuruoti ne tik Europos, bet ir pasaulio rinkose.
Didindamas kainas stengiasi išgyventi ir didžiausias regiono naftos tiekėjas, "Orlen Lietuva". Bendrovės devynių mėnesių ataskaitoje teigiama, kad šiemet parduodamų naftos produktų kiekis yra mažesnis, o pajamos išaugo tik dėl didesnių produktų pardavimo kainų.
Taip ir išeina, kad ekonomikos augimas, kuriuo išdidžiai, it vėliava, mojuoja Vyriausybė, daugiausia susidaro iš kylančių kainų, o ne dėl gaminamos Lietuvoje produkcijos apimties didinimo. Tas kainų kilimas kartu su nauja Vyriausybės mokesčių reforma sumažins padidėjusią minimalaus darbo užmokesčio 30 eurų dalį.
Ir tik dideli Skandinavijos bankai neturi problemų. Todėl ir SEB banko pajamos per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais, išaugo 18 proc. O tai — daugiau nei 152 milijonai eurų. Pasidžiaukime bankininkų sėkme, nes jiems visada "viskas gerai".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.