Kur pasuks dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, užvėrusi rūmų sostinės Daukanto aikštėje duris? Ar Jos Ekscelencija jau rašo savo CV? O gal CV jau išsiųstas?
Pensinio amžiaus sulaukusi 62 metų Grybauskaitė savo ateities planų neatskleidžia.
Politikos ekspertai ją mato labai aukštoje kėdėje.
Pavyzdžiui, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas dabartinę prezidentę regi ES vadovo poste. Ušackas sako, jog mūsų šalies diplomatai turėtų aktyviai veikti, kad įtikintų Europą, jog toks paskyrimas būtų geras žingsnis.
Kodėl geras, kam geras ― nepatikslina.
Tačiau paties pretendento į prezidentus intonacija sarkastiška. Vygaudą Ušacką galima suprasti, juk dėl nesutarimų su Jos Ekscelencija užsienio reikalų ministrui teko palikti savo postą. Dabar buvęs ministras rekomenduoja šalies diplomatams įtikinti Europą Dalios Grybauskaitės tinkamumu eiti ES vadovo pareigas, žinodamas, kad toks įtikinėjimas nebūtų labai rezultatyvus.
Praėjusią savaitę grėsmingai skambėjusius Lietuvos vadovės žodžius apie Jungtinės Karalystės vyriausybę ir jos lyderę citavo žiniasklaidos gigantai "Bloomberg", "Guardian", "Reuters". Ypač buvo akcentuojamas Grybauskaitės teiginys: "Labai sunku derėtis, kai žinai, kad prieš tave sėdintis žmogus (Teresa Mei – red.) nelabai žino, ko nori."
Vien noro nepakanka. Ar tai būtų Mei, ar pati Dalia Grybauskaitė.
Ar Europos Sąjunga yra pasirengusi turėti dalią ― Dalią Grybauskaitę? Mūsų prezidentės kietumas ne visą laiką ir ne visiems gali būti priimtinas.
Yra keletas "smulkmenų".
Grybauskaitė negali pretenduoti į Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą, nes šios svarbios pareigos antrą kartą iš eilės atitektų tam pačiam regionui. O tai yra mažai tikėtina. Be to, tiek šios, tiek Europos Komisijos vadovo pareigos reikalauja diplomatinių gebėjimų ― būtina mokėti derinti skirtingas nuomones, glaistyti nesutarimus. Grybauskaitė tokių gebėjimų neturi. Ir visi tai žino.
Viena yra norėti posto, visai kita ― atitikti keliamus reikalavimus ir galiausiai jį gauti. Visada norinčių yra daugiau nei postų.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė keletą kartų pavadino Rusiją teroristine valstybe.
Tarptautinė teisė nežino tokio termino kaip "teroristinė valstybė", tačiau tai nesutrukdė Lietuvos Respublikos Prezidentei pateikti tokius vertinimus. Ar Dalia Grybauskaitė tai įrašė į savo CV Lietuvos užsienio politikos aktyvą?
Tarptautinės teisės, Žmogaus teisių išmanymas būtų privalumas, ieškantis darbo tarptautinėse organizacijose.
Su Žmogaus teisėmis Lietuvos Respublika turi problemų, o eiliniai mokesčių mokėtojai ― išlaidų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas š.m. gegužės 31 dieną paskelbė, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimas įtariamiesiems terorizmu kalinti.
Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo išmokėti 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaidui. Lietuva gali sulaukti dar vieno nepalankaus sprendimo dėl mūsų šalyje veikusio slapto CŽV kalėjimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas tebesvarsto dar vieną skundą. Mustafa al-Havsavis tvirtina, kad jis buvo kalinamas ir kankinamas Lietuvoje.
Ilgą laiką Lietuvoje buvo neigiama, kad čia veikė slaptas CŽV kalėjimas. Slapto CŽV kalėjimo nepripažino aukščiausi Lietuvos vadovai. Visuomenę iki šiol bandoma įtikinti, kad kalėjimas ― tik miražas. Tarptautinių organizacijų ir pasaulio visuomenės nuomonė kita. Kalėjimas buvo. Ir jame, paminant bet kokias žmogaus teises, buvo kankinama.
Tačiau nepaisydami to, Lietuvos atstovai Strasbūro teismą bandė įtikinti, kad patalpose, esančiose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, o tik ryšių įranga.
"Niekada neteko girdėti, kad amerikiečiai būtų norėję įsteigti Lietuvoje kokią slaptą įkalinimo vietą", ― rašo buvęs užsienio reikalų ministras ir diplomatas Valionis knygoje "Politikos sūpuoklės".
Antanas Valionis mano, kad "išpučiant tariamo CŽV kalėjimo Lietuvoje skandalą smarkiai padirbėjo Rusijos specialiosios tarnybos". "Jų žmonės pafotografavo, pafilmavo pastatą Antaviliuose ir dar vieną kitą sąmokslo teorijoms kurti labiau tinkamą objektą, o tada šią pagal jų kurpalį apdorotą informaciją pakišo žurnalistams", ― rašo memuaruose buvęs ministras.
CŽV kalėjimo tema ne tik mistifikuojama, bet ir parodijuojama. Jungtinių Amerikos Valstijų centrinės žvalgybos valdybos slaptą kalėjimą Lietuvoje pastatė Rusijos specialiosios tarnybos...
Lietuva taip įsitraukusi į vidaus politikos galios žaidimus, kad kažkodėl negirdi ar nenori girdėti savo pačios deleguotų teisės profesionalų nuomonės.
Lietuvos deleguotas Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris sako, kad Strasbūro teismo nustatyti faktai dėl šalyje veikusio slapto CŽV kalėjimo yra visiškai įtikinami, o jų ginčyti teisinių galimybių nėra.
"Buvau sudėtyje teismo, kuris nagrinėjo bylą prieš Lietuvą, galiu pasakyti, kad faktai yra visiškai įtikinami", ― pabrėžė Egidijus Kūris.
Europos Žmogaus Teisių Teismas patvirtino: kalėjimas buvo, ir ten buvo kankinami žmonės. Lietuvos vadovai ir pareigūnai negalėjo apie tai nežinoti.
Deja, Lietuva kaip valstybė tinkamai neatliko savo pareigos žmogaus teisių gynyboje. Žmogaus teisių gynyba yra neatšaukiama vertybė. Negalima kovoti su terorizmu, patiems tampant teroristais.
Mes privalome kovoti su terorizmu, bet negalime įtariamų žmonių, kurių kaltė neįrodyta, ir iš viso, neaišku, ar jie yra teroristai, kankinti. Tokiu būdu mes ne kovojame su terorizmu, o jį palaikome. Mes patys tampame teroristais. Tai griauna pasitikėjimą savo valstybe. Žmogaus teisės neatšaukiamos ir nedalomos.
Dar 2014-aisiais Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną. Šis tyrimas tęsiasi iki šiol, įtarimai niekam nepareikšti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas rekomenduoja Lietuvai atlikti pilną tyrimą ir nubausti kaltininkus.
Stebina Dalios Grybauskaitės pasyvumas. Jos įtaka ir galios čia yra didelės.
Rusija yra ne kartą skaudžiai nukentėjusi nuo teroristų. Rusija pati kovoja su terorizmu. Koalicijoje su partneriais. Nepriklausomai nuo skirtingų interesų, požiūrių ir vertybinės orientacijos. Priešas bendras.
Ponios Dalios Grybauskaitės prasivardžiavimas nėra korektiškas. Ir tai į Jos Ekscelencijos CV įrašė užsienio politikos ekspertai ir tarptautinių organizacijų vadovai.
Žmogaus teisių viršenybė, aukšta politinė kultūra, gebėjimas žveglti ir mąstyti plačiai bei aiški vertybinė orientacija, tai šiuolaikiniai aukšto rango pretendento CV vertinimo kriterijai. Ar juos atitiks Dalios Grybauskaitės CV, parodys netolima ateitis.
Pagal formą Prezidentei neturėtų būti sudėtinga užpildyti CV: dirbdama LTSR valstybinės filharmonijos Kadrų skyriaus inspektore Dalia Grybauskaitė pati buvo atsakinga už personalo parinkimą. Dabar Jos Ekscelencijai formą reikia užpildyti turiniu. Turinio juk nepridengsi griausminga Jos Ekscelencijos retorika.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.