VILNIUS, lapkričio 1 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlomiems Karo padėties konstitucinio įstatymo pakeitimams – jais tobulinamas karo padėties režimo teisinis reguliavimas Lietuvoje, pranešė Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
"Tikimasi, jog tai leistų sklandžiau pereiti iš taikos meto į karo padėties teisinį režimą, užtikrintų veiksmingą valstybės gynybą ir sklandžią valstybės institucijų ir ūkio subjektų veiklą užtikrinant valstybės ir visuomenės poreikį", — rašoma pranešime.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis primenė, kad galiojantis Karo padėties įstatymas buvo patvirtintas prieš 18 metų.
"Per tą laiką Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, įvyko kiti geopolitinės situacijos pasikeitimai, kurių galiojantis įstatymas nebeatitinka. Atnaujinamas įstatymas – su krašto gynyba susijusios įstatyminės bazės peržiūros dalis", — teigia ministras.
Pasak ministro, 2000 metais patvirtintame įstatyme kai kurie karo metu svarbūs klausimai buvo reglamentuojami tik fragmentiškai, nebuvo aiškiai apibrėžta valstybės gynybai vadovaujančių asmenų kompetencija, neaiškus ginkluotųjų pajėgų narių teisinis statusas, be to, kai kurios nuostatos neatitiko tarptautinės humanitarinės teisės ir ES teisės nuostatų.
Kas pasikeitė
Naujoje Karo padėties įstatymo redakcijoje detalizuojama valstybės gynybai vadovaujančių valstybės pareigūnų (Lietuvos Respublikos Prezidento, Ginkluotųjų pajėgų vado) kompetencija bei sudaromos teisinės sąlygos greitai ir efektyviai pradėti valstybės gynybą — ji būtų pradedama iš karto nuo LR Prezidento dekreto ar LR Seimo nutarimo pasirašymo.
Dokumente papildoma ginkluotųjų pajėgų sudėtis. Be Lietuvos kariuomenės, vidaus reikalų sistemos institucijų, į ginkluotąsias pajėgas įtraukiama ir karinės žvalgybos institucija – Antrasis operatyvinis tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
Nauja įstatyme ir tai, kad Ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu ginkluotosioms pajėgoms būtų priskiriami neokupuotose teritorijose veikiantys koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir okupuotuose teritorijose veikiantys partizanų vienetai. Įstatymu suvienodinamas visų ginkluotųjų pajėgų narių statusas – jų teisės ir pareigos, socialinės garantijos.
Karo padėties įstatyme nustatomos ir naujos specialiosios priemonės, kurios padėtų užtikrinti valstybės gynybą ir funkcionavimą karo padėties metu. Jomis nustatomas karo prievolininkų teisės išvykti iš Lietuvos apribojimas, įpareigojimas užtikrinti ūkinės veiklos tęstinumą tam tikriems ūkio subjektams, valstybės sienų kontrolės atkūrimas, supaprastinamas valstybės ar savivaldybės turto perdavimas kitoms institucijoms ir įstaigoms.
Tai pat numatoma galimybė reguliuoti prekių ir paslaugų kainas, nustatoma speciali sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimo tvarka, supaprastinamas valstybės biudžeto asignavimų paskirstymas ir buhalterinė apskaita. Be kita ko, nustatomi darbo ir valstybės tarnybos santykių apribojimai asmenims, vykdantiems valstybiškai svarbias funkcijas (specialus darbo ir poilsio laiko režimas, atleidimo apribojimai, apmokėjimo ypatumai), detalizuojama privataus turto laikinojo paėmimo ir rekvizavimo tvarka ir sąlygos.
Siekiant užtikrinti ginkluotųjų pajėgų sąveiką su savivaldybėmis, neginkluotos paramos teikimą ginkluotosioms pajėgoms ir būtinųjų visuomenės poreikių užtikrinimą, detalizuojamas karo komendanto statusas ir savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimai.
"Siūlomos nustatyti priemonės bus taikomos tik karo atveju, o jų apimtys priklausys nuo valstybės gynybos poreikių, socialinių, ekonominių ir kitų aplinkybių", — pabrėžia Karoblis.
Vyriausybei pritarus Karo padėties įstatymo projektams, jie bus teikiami svarstyti LR Seimui. Numatoma, kad siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.