Ekonomistas: po 2020-ųjų ES pradės taupyti pinigus, skirtus Baltijos šalims

Lietuvos valdžia permeta nemažą atsakomybės dalį gyventojams, teigdama, kad jei prasidės sunkumai, tai ji bus iš anksto visus apie tai perspėjusi, mano ekspertas Nikolajus Meževičius
Sputnik

VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Ekonomikos augimo sulėtėjimo ir net krizės galima laukti per artimiausius 2–3 metus, tačiau tiek Lietuvos bankas, tiek šalies vyriausybė šiems procesams yra gerokai labiau pasirengusi nei prieš dešimtmetį, pareiškė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Nepaisant to, Vasiliauskas taip pat paragino Lietuvos piliečius būti pasirengusius viskam.

Ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Rusijos ir Baltijos studijų asociacijos narys Nikolajus Meževičius interviu Sputnik Lietuva palygino Lietuvos vadovybę su žemės savininku iš Saltykovo-Ščedrino kūrinio "Laukinis dvarininkas".

Politologas: nepriklausomybė Baltijos šalims virsta košmaru

"Jei vertintume darbo jėgą ― ne vaikus, ne senus žmones, o darbingus gyventojus, tai išvyko kas trečias. Todėl likusieji neturi galimybės net išvykti. Šia prasme protesto potencialas Lietuvoje nėra labai didelis. Vyriausybė neslepia fakto, kad gali kilti sunkumų. Kita vertus, ji iš anksto primeta didelę dalį atsakomybės gyventojams: juk mes įspėjome, jei kils problemų, jei padidės mokesčiai ir akcizai, jūs turite būti pasiruošę", — pažymėjo ekspertas.

Anot jo, ankstesniais metais dėl didelės Briuselio finansinės paramos Lietuvos ekonominis silpnumas nebuvo toks pastebimas, tačiau dabar lėšų bus mažiau, nes ES pradės skirti mažiau būtent Baltijos šalims.

"Nuo 2020 metų pinigų bus mažiau, o išlaidų daugiau. Turiu omenyje bendras gynybos programas, susijusias su pabėgėliais ir "Brexit". JK pasišalinimas yra mokėtojų pasišalinimas, t.y. aktyvios Briuselio rėmėjos pasišalinimas. Taigi, pinigų bus mažiau, išlaidų daugiau ir iškils klausimas, kur teks taupyti?" — pareiškė jis.