VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Prancūzijos laikraštis "Le Monde" JAV prezidento Donaldo Trampo vizito Paryžiuje proga priminė jo klaidą Baltijos respublikų atžvilgiu, kai jis apkaltino Lietuvą, Latviją ir Estiją "karo Jugoslavijoje sukėlimu" ir valstybės žlugimu, praneša "Newsweek".
Tai įvyko balandžio mėnesį vykusiame Trampo ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos vadovų Dalios Grybauskaitės, Raimondo Vėjuonio ir Kersti Kaljulaid susitikime Vašingtone. Tačiau tai "Le Monde" prisiminė po kelių nepatogių situacijų, į kurias pateko JAV prezidentas Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečio renginiuose.
Straipsnyje teigiama, kad tokie Trampo kaltinimai pastatė Baltijos lyderius į keblią padėtį, ir jiems prireikė kelių sekundžių suprasti, kad Amerikos lyderis supainiojo Baltijos šalis su Balkanais.
Baltijos šalys yra beveik Europos šiaurėje, Balkanai — pietryčiuose, ir šiuos regionus skiria apie du tūkstančiai kilometrų.
Pažymima, kad tokia Trampo klaida ypač stebina, nes jo žmona Melanija gimė Jugoslavijos mieste pavadinimu Novo Mesto.
Amerikos vadovo vizitas į Paryžių pasižymėjo abipusėmis kandžiomis pastabomis su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu. Praėjusią savaitę Makronas pareiškė, kad Europai reikalinga nepriklausoma vieninga armija, kuri galėtų žemyną apginti nuo Rusijos, Kinijos ir "net nuo JAV". Reaguodamas į tai, Trampas sukritikavo savo kolegą ir pavadino šią iniciatyvą "labai įžeidžiančia".
JAV prezidentas sulaukė priekaištų dėl to, kad šeštadienį dėl lietaus atšaukė vizitą į kapines Bello miške, kur buvo palaidoti du tūkstančiai 1918 metais žuvusių JAV karių. Didžiosios Britanijos parlamento narys, Vinstono Čerčilo anūkas Nikolas Soumsas pabrėžė, kad kariai žuvo, susidūrę su priešu veidas į veidą, o Trampas net nesugebėjo atlaikyti blogo oro ir pagerbti mirusiųjų.
JAV ir NATO pradėjo bombarduoti Jugoslaviją 1999 metais. Užpuolimo priežastis buvo Serbijos specialiųjų pajėgų antiteroristinė operacija kaime Račak. Vašingtonas pristatė šį įvykį kaip "masines piliečių žudynes" ir paskelbė "humanitarinės intervencijos" pradžią be JT Saugumo Tarybos leidimo. Rusijos strateginių studijų instituto ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad per 78 bombardavimo dienas Jugoslavija buvo beveik sunaikinta, žuvo apytiksliai du tūkstančiai civilių bei buvo beveik visiškai sunaikinta civilinė ir karinė infrastruktūra.