Geografiniai sunkumai
"Vengrija pareiškė, kad yra pasirengusi importuoti dujas per SGD terminalą Lietuvoje", "Vengrija nori importuoti SGD per terminalą Lietuvoje" — pagrindinių naujienų agentūrų antraštės. Tiesiog fantastika. Ar anksčiau laiko pasirodžiusi mėnulio pilnatis?
SGD yra vežamos jūra. Didžiausias Vengrijos vandens telkinys yra Balatono ežeras. Ar kas nors pasirengęs pradėti kasti Klaipėdos-Balatono kanalą? Kodėl nelankėte geografijos pamokų, aš jūsų klausiu!
Štai Vengrijos prezidento Janošo Adero žodžiai: "Kai Lietuva pastatė suskystintų gamtinių dujų terminalą, buvo padarytas svarbus žingsnis. Turime didelį tikslą, kad galėtume iš šiaurės, tarkim, iš Lenkijos ar Lietuvos, gauti dujų".
Tad kurgi čia "planas"? Kur "pasirengimas"? "Nori", "pasirengimas" — iš kur tai kilo, kokioje šviesioje galvoje? Tas, kas sukūrė šias antraštes, įsitikinęs, kad žodis "šiaurė" yra lygiavertis žodžiui "Lietuva"? Toliau gaublys baigiasi? Žodį "sakykim" galima interpretuoti kaip "ketina pirkti", "ketina įsigyti" ir "nori importuoti"?
Mieli žurnalistai, prieš rašydami, bent jau pažiūrėkite į Vengrijos žemėlapį. Kur matote jūros pakrantę? Tiesioginiai gabenimai iš Baltarusijos jūros į Vengrijos vandenyną per Rostovo kalnus? "Dalia Grybauskaitė su Janošu Aderu ridena "valcuotas statines su SGD iš Lietuvos į Vengriją" — šiuolaikinė Repino paveikslo "Atplaukėm" versija...
Janošas Aderas galėjo turėti bet kokį tikslą — jis lankėsi Lietuvoje ir, būdamas svečias, turėjo pasakyti ką nors malonaus šeimininkams, štai ir pasakė. Tačiau po jo žodžių dangaus vartai neatsivėrė, neprasidėjo pasaulinis potvynis, po kurio susiformavo Lietuvą su Vengrija jungiantis vandens kanalas.
Komentuoti Dalios Grybauskaitės žodžius tiesiog nėra jėgų. "SGD tiekimas per Klaipėdos terminalą". Koks tiekimas? Į Vengriją? Per Klaipėdą? Lėktuvu? Raketomis? Janošas Aderas nesupainiojo žodžių, jis aiškiai pasakė: "didelis tikslas". Todėl, kad šiam tikslui pasiekti reikia 1400 kilometrų ilgio magistralinio vamzdyno nuo jūros pakrantės per pusę Europos iki Vengrijos sienos. Pasakyta: didelis, bet jūs to negirdite. Per visą Lietuvą, per Lenkiją, per Slovakiją nešini vamzdžiu ant pečių – viens, du!
Pakrantės aritmetika
Kokie terminalo "Independence" pajėgumai? Keturi milijardai kubinių metrų dujų per metus. Tebūnie, žiniasklaidos atstovų geografijos žinios šlubuoja, Europos žemėlapis baigiasi "Budapešto įlankos pakrante". Prisiminkime geometriją ir pasinaudokime skaičiuokle.
Vamzdis, per kurį eina dujos, yra apskrito skerspjūvio. Magistraliniams dujotiekiams tiesti naudojamas 2,2 metro skersmens vamzdis. Mes vertiname apskritimo plotą, kaip mokėmės mokykloje — paskaičiavę reikšmę "pi r kvadratu", mes gauname 3,45 kvadratinius metrus. Padauginkite iš ilgio — 1400 kilometrų. Vamzdžio tūris yra 48,3 mlrd. kubinių metrų. "Independence" metus ir porą mėnesių turėtų be sustojimo dirbti, kad vamzdis prisipildytų dujų!
Kiek kainuoja nusipirkti žemės ruožą išilgai magistralės, kuri bus nutiesta keturiomis kryptimis, mes skaičiuosime, ponai žurnalistai? Tingite? Na, paskaičiuokime "Nord Stream-2". Tai yra 1220 kilometrų jūra besidriekiantis dujotiekis, kurio tiesimo sąnaudos sudaro devynis milijardus dolerių. Klaipėdos-Budapešto supermaršrutas jūros bangų nenumato, bet apytikslė žemės kaina bus panaši.
Ką pasakė Janošas Aderas? "Didelis tikslas". Suprantate, didelis. Devyni milijardai dolerių už dujotiekį yra daug. Penki milijardai kubinių metrų dujų, kurie turi būti "įpumpuoti" į vamzdį, paskaičiavus pagal vidutinę, tarkim, 200 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų 2017 metais kainą, yra dar milijardas. Iš viso 10 milijardų dolerių. Už ką, atsiprašau? Tam, kad pasak madam Grybauskaitės, "sumažėtų Vengrijos priklausomybė nuo vienos iš mums žinomų šalių"?
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamos 2017 metais sudarė 8,5 mlrd. eurų, lygiai tiek, kiek reikia Janošo Adero svajonei įgyvendinti. Lietuva pasirengusi sumokėti? Pirmyn! Tačiau mano ištikimas bendraautoris skaičiuotuvas dar kartą nuvils ― Vengrija 2017 metais suvartojo beveik 8 mlrd. kubinių metrų iš Rusijos importuotų dujų. Jei norite užtikrinti, kad išsipildytų didžioji Janošo Adero svajonė, statykite antrą terminalą Klaipėdoje, tieskite antrą vamzdį.
Kur yra ta "šiaurė"?
Nepaisant to, Vengrija tikrai nori dalyvauti SGD projekte — statyti regazifikacijos terminalą Kroatijos Krk saloje. Tai ne svajonė, o noras: jei susidarys investuotojų grupė, Vengrija dalyvaus projekte, nes vamzdis nuo Kroatijos pakrantės iki jos sienų bus šiek tiek trumpesnis nei nuo Klaipėdos — mažiau nei 500 kilometrų. O kai atsiras terminalas, taip, bus smagu gauti SGD "iš šiaurės".
Dar kartą įsiklausykime į Adero žodžius: "... kad iš šiaurės, sakykim, iš Lenkijos ar Lietuvos, galėtume gauti dujas". Ne pirkti iš tarpininkų Klaipėdoje, bet gauti iš šiaurės. Atidarykite Eurazijos žemyno žemėlapį, suraskite šiaurę. Vaje, ogi tai ne Lietuva, kas galėtų pagalvoti! Yra dar kažkokia šalis šiaurėje, tiesa?
Sumažinkite žemėlapio mastelį, kad galėtumėte perskaityti pavadinimą, nes raidelė R yra kažkur Kaliningrado srityje, o raidelė A nupiešta kažkur virš Kamčiatkos. Šioje šalyje ir yra — šiaurė! Ir SGD yra šioje šalyje, Lietuvoje jos neauga, Lietuva pati jas perka tai iš vieno pardavėjo, tai iš kito. O Janošo Adero svajonė — didelė. Didžioji svajonė apie dujas iš šiaurės. Iš gamintojo, o ne iš nesusipratimo Klaipėdos uoste.
Kadangi terminalas Krk saloje ir vamzdis iki Vengrijos sienų nebus pigus, dujas reikia pirkti iš ten, kur kaina yra optimali. O optimali ji yra šiaurėje, nuostabiame Sabetos kaime, ir su paprastu rusų "mužiku" Leonidu Michelsonu, kuris valdo "Jamal SGD" gamyklos kontrolinį akcijų paketą, galima be vargo susitarti. Daugelis su juo jau susitarė — "Jamal SGD" tiekiamos į visus penkis žemynus ir niekas nesiskundžia.
Taigi tiems, kurie mano, kad mokytis geografijos nebūtina, tegul jos mokosi vežėjai, aš paaiškinsiu dar kartą. Janošas Aderas, kaip tikras džentelmenas, besisvečiuodamas pasakė malonius žodžius Prezidento rūmų šeimininkei. Iš šio politinio komplimento daryti geopolitinių išvadų niekas neprašė.
O SGD pristatymas iš Klaipėdos tiesiai į Vengriją prasidės tą pačią dieną, kai Egiptas pradės eksportuoti sniegą į Jakutiją. Būtent tada išsipildys ir Dalios Grybauskaitės svajonė — Europa nustos priklausyti nuo Rusijos dujų. Aš rekomenduoju antraščių autoriams iki tos šviesios dienos naudoti bendrą pseudonimą — Laukikas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.