Pagaliau pasaulio kriminalinės policijos vadovu išrinktas Pietų Korėjos atstovas Kim Jong Yang, o rusas Aleksandras Prokopčiukas išlaikė savo įtaką ir liko Interpolo viceprezidentu.
Isteriška Vilniaus reakcija Interpolo vadovo rinkimų išvakarėse nustebino Europos atstovus. Tai nejuokinga – likus dienai iki balsavimo Dubajuje Lietuvos parlamentas priima rezoliuciją, kurioje pareiškia, kad išstos iš Interpolo, jei jam vadovaus Rusijos atstovas. Taip atvirai į rinkimus, išskyrus Lietuvą, įsikišo tik JAV ir Ukraina.
Ir jei su dviem pastarosiomis šalimis viskas yra tarsi aišku, tai lietuvių demaršą sunku paaiškinti vien rusofobija, iškelta į valstybės užsienio politikos aukštumas. Tačiau "skrynelė" atsivėrė. Tikrąsias priežastis išdavė Lietuvos vidaus reikalų ministerija. Paskelbus balsavimo rezultatus, kai paaiškėjo, kad Interpolui vadovaus Kim Jong Yang, Lietuvos vidaus reikalų ministerijos atstovas paaiškino Vilniaus elgesį.
Esmė ta, kad Rusijoje pradėta baudžiamoji byla prieš tyrėjus ir teisėjus, tiesiogiai dalyvaujančius vadinamoje "Sausio 13-osios byloje". Maskva mano, kad ši "šimtmečio byla" yra politinė ir iškreipianti istorinius faktus. Ir jau neva neabejotinai paruoštas Lietuvos teisėjų tarptautinės paieškos orderis.
"Mes jau patyrėme, kaip Rusija gali naudoti Interpolo procedūras politiniams tikslams siekti... Esame informuoti, kad Rusija ketina kreiptis į Interpolą dėl mūsų pareigūnų ir teisėjų, kurie dalyvavo Sausio 13-osios byloje", — Lietuvos žiniasklaida cituoja Lietuvos vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno žodžius.
Atsakant į Vilniaus apygardos teismo procesą Rusijoje buvo iškelta baudžiamoji byla. Prokurorai tvirtina, kad 1991 metų Sausio 13 dieną 14 Lietuvos piliečių buvo nužudyti sovietų kariuomenės. Dėl to sulaikyti du buvę sovietų armijos pareigūnai — 2014 metais Lietuvoje areštuotas Rusijos pilietis Jurijus Melis ir vienos iš Baltijos šalių gyventojas Genadijus Ivanovas. Prokuratūra reikalauja nuteisti Melį 16 metų laisvės atėmimo, įskaitant jo arešto laikotarpį nuo 2014 metų, o Ivanovą — 12 metų laisvės atėmimo.
Be to, jie reikalauja, kad "už akių" 64 žmonėms būtų paskirtos įvairios trukmės laisvės atėmimo bausmės. Dauguma šių žmonių yra Rusijos gyventojai.
Tyrimas jau baigtas. Jis truko beveik trejus metus. Nuosprendis turėtų būti paskelbtas vasario 18 dieną. Kaip tik prieš naujo Lietuvos prezidento rinkimus.
Akivaizdu, kad Rusija reaguos į nuosprendį. Tai reiškia, kad bus dar viena priežastis apkaltinti Kremlių kišimusi į prezidento rinkimus Lietuvoje, jei staiga laimės kandidatas, neparankus vietos elitui.
Pažymėtina, kad Ukrainos prezidento rinkimų kampanija vyksta lygiagrečiai su rinkimais Lietuvoje. Ir, kaip žinoma, dabartiniai Rusijos ir Ukrainos santykiai balansuoja ties karo riba. Ukrainos valstybinio perversmo įvykiai skaudžiai primena 1991-ųjų metų žiemos įvykius Lietuvoje. Tada užteko keturiolikos aukų, kad Lietuvos revoliucionieriai paskelbtų nepriklausomybę nuo Maskvos. Ukrainos Maidano lyderiai pareikalavo žymiai daugiau pralieto kraujo.
Abiem atvejais, ir 1991 metų sausio 13 dieną Vilniuje, ir Kijeve nuo 2013 metų gruodžio mėnesio iki 2014 metų vasario, dėl taikių gyventojų mirčių pagrįstai įtariami kruvinų įvykių kurstytojai. Rusijos prokurorai ir teisėjai nori visa tai išsiaiškinti.
Tai iš dalies paaiškina bendrą Lietuvos ir Ukrainos nusiteikimą prieš Rusijos kandidatą į Interpolo vadovo postą. Kitose tarptautinėse organizacijose ir įvairiuose pasaulio forumuose Kijevas ir Vilnius visada šoka pagal tą pačią dūdelę, vadovaudamiesi Vašingtono nurodymais. Porošenko šaukia, kad Rusija yra agresorė, o Dalia Grybauskaitė vadina Rusiją teroristine valstybe.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.