VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Sekmadienį ant Kryžkalnio kalvos atidengtas dešimtmetį statytas memorialas, skirtas Kęstučio apygardos "partizanų" atminimui įamažinti, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
"Nors partizanai kovojo vienui vieni ir žuvo kovoje prieš galingą, ką tik laimėjusią Antrąjį pasaulinį karą totalitarinę valstybę, jie vis tiek išliko nugalėtojais. Nugalėjo jų idėjos, jų pratęsta ir plėtota valstybė", — sakė ceremonijoje krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.
Memorialo sumanytojas ir iniciatorius — kunigas, "partizanas", Lietuvos pasipriešinimo judėjimo dalyvis Alfonsas Svarinskas, ir pats kovojęs Kęstučio apygardos "partizanų" gretose.
Memoriale surinktos ir įamžintos 1137 kovojusių "partizanų" pavardės.
Memorialą sudaro ant Kryžkalnio kalvos jau anksčiau pastatyta 15 metrų aukščio koplyčia su 19 metrų nerūdijančio plieno kryžiumi. Greta koplyčios sumontuotos plokštės, o ant jų pritvirtintos lentelės su iškaltais Kęstučio apygardos "partizanų" vardais, pavardėmis bei slapyvardžiais. Koplyčia pastatyta sklype, kurį iš aukotojų surinktomis lėšomis pirko kunigas Svarinskas.
Lietuvoje partizanais vadinami "miško broliai" — ginkluotos nacionalistų grupės, veikusios respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Antisovietinis nacionalistinis judėjimas suklestėjo Lietuvoje 1944-1947 metais.
Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paprastų tarybinei valdžiai palankių piliečių naikinimo.