Atidaryta magistralė "Via Baltica" tarp Kauno ir Marijampolės

Kelias tarp Kauno ir Marijampolės išplatintas iki keturių eismo juostų, neliko vieno lygio sankryžų, pastatyta dešimt viadukų, įrengtos dvi žiedinės ir trys skirtingų lygių sankryžos
Sputnik

VILNIUS, lapkričio 27 ― Sputnik. Magistralės "Via Baltica" dalis tarp Kauno ir Marijampolės oficialiai atidaryta, praneša Susisiekimo ministerija.

Atidarymo ceremonijoje dalyvavo susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Visas šis kelias jau išplatintas iki 4 eismo juostų ir nuo šiol atitinka magistralei keliamus reikalavimus. Tikimasi, kad čia atlikti darbai avaringumą sumažins apie 70 proc.

"Greičio maratonas": dažniausiai lietuviai viršija greitį kelyje "Via Baltica"

Šiemet baigti platinti du Prienų ir Marijampolės savivaldybių teritorijose esantys ruožai, kurių bendras ilgis ― 24 km (kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožai nuo 23,40 km iki 35,40 km ir nuo 45,15 km iki 56,83 km).

Rekonstruotuose ruožuose tarp Kauno ir Marijampolės neliko vieno lygio sankryžų, pastatyta dešimt viadukų, įrengtos dvi žiedinės ir trys skirtingų lygių sankryžos, nutiesti jungiamieji keliai vietiniam transportui.

Nuo susidūrimų su gyvūnais saugos tinklo tvoros, barjerai, nušokimo rampos bei požeminė perėja gyvūnams.

Nuo šios dienos visa "Via Baltica" dalis tarp Kauno ir Marijampolės turės automagistralės statusą.

"Aukščiausius automagistralės reikalavimus atitinkantis kelias bus svarbi Šiaurės–Pietų kryptimi einančios transporto arterijos dalis, gerinanti susisiekimą su Baltijos ir kitomis Europos šalimis, inžinerinėmis priemonėmis maksimaliai sauganti eismo dalyvius", ― teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Masiulis pabrėžė, kad magistralė "Via Baltica" ― tai pirmoji magistralė Lietuvoje po daugiau nei 20 metų.

Magistralė "Via Baltica"

Magistralės "Via Baltica" dalies tarp Kauno ir Marijampolės platinimo darbai vyko nuo 2015 metų. Atlikta rekonstrukcija iš viso kainavo 156,4 mln. eurų, iš jų 111,7 mln. eurų sudarė Europos Sąjungos sanglaudos fondo investicijos.

Videofaktas: kodėl "Via Baltica" vadinasi "mirties kelias"

Lietuvoje šiuo metu rengiamasi tolesnei "Via Baltica" rekonstrukcijai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos (A5 kelias nuo 56,83 km iki 97,06 km).

Tikimasi, kad 2020 metais bus pradėti šio daugiau nei 40 km ilgio ruožo projektavimo ir statybos darbai, o 2022 metais kelias bus išplatintas iki keturių eismo juostų ir atitiks magistralės reikalavimus.

Bendra šiuo metu magistralėje "Via Baltica" vykdomų darbų vertė – 133,3 mln. eurų, iš jų 79,4 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos sanglaudos fondo investicijos.