VILNIUS, lapkričio 27 ― Sputnik. Baltijos šalių reikšmė Maskvai yra perdėta, Rusijos karinio aktyvumo regione galimybės yra labai mažos, rašo "Baltnews.lt" su nuoroda į JAV korporacijos "RAND" tyrimą.
"RAND" ekspertai pranešime "Reikalavimų, skirtų veiksmingai sutramdyti tarpvalstybinę agresiją, tyrinėjimas" įvertino karinio Baltijos šalių konflikto su Rusija tikimybę. Baltijos valstybės nuolat nerimauja dėl Rusijos grėsmės, tačiau šis nerimas grindžiamas "istorine atmintimi" ― realios grėsmės iš Maskvos pusės regionui nėra, teigiama pranešime. Nebuvo rasta jokių įrodymų, patvirtinančių Rusijos kariuomenės susitelkimą prie sienų su Baltijos šalimis, pabrėžia "RAND".
"Rusija nelaiko Baltijos šalių strategiškai svarbiu regionu tokiu pat mastu, kaip kad Gruziją ar Ukrainą", ― pasakė analitikai.
"RAND" paaiškino, kad po NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje, kur buvo nuspręsta didinti NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje, Maskva sustiprino savo pozicijas pietvakarių kryptimi, tačiau to nepadarė šalia sienos su Baltijos valstybėmis. Žinoma, karines pajėgas galima perkelti iš vieno rajono į kitą, tačiau tokie veiksmai užima daug laiko ir traukia dėmesį, priduria ekspertai.
Rusija neigiamai vertina NATO plėtrą į rytus ir siekia pakeisti dabartinę padėtį savo naudai, tačiau tuo metu nesvarsto "agresyvių veiksmų Baltijos šalyse panaudojimo kaip priemonės šiems tikslams pasiekti", – pabrėžia analitikai. Jų nuomone, kad propaguotų nacionalinius interesus, Rusija naudojasi kitomis priemonėmis, visų pirma, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos stiprinimu, kad priešintųsi NATO ir Eurazijos ekonominės sąjungos stiprinimui, kad konkuruotų su ES.
Be to, pranešime "RAND" ekspertai atkreipia dėmesį į rusakalbių mažumų padėtį Latvijoje ir Estijoje. Pasak analitikų, JAV turėtų paskatinti respublikų valdžias įgyvendinti papildomas pastangas patenkinti rusakalbių gyventojų poreikius.
NATO karinių pajėgų didinimas
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos.
Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu "BBC" pareiškė, kad Aljansas nemato tiesioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, mes nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — taip pat pažymėjo Stoltenbergas.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremlius teigia, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas nepagrįstai didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.