Nedidelis darbo užmokesčio padidėjimas yra susijęs ne su vyriausybės pastangomis, bet su bendrosiomis Europos ekonomikos tendencijomis ir pagalba Lietuvai iš ES struktūrinių fondų, kuri nustos galioti 2020 metais.
— Algi, atleisk man už nekuklų klausimą, bet ar jums seniai darbe kėlė atlyginimus? Skaičiau Tarptautinės darbo organizacijos pranešimą, kuriame sakoma, kad Lietuvoje vien 2017 metais darbo užmokestis išaugo beveik 5% (4,7%) o kai kuriose ES šalyse jis netgi sumažėjo. Nejaugi mes netrukus pagal gyvenimo lygį pasivysime Ispaniją ar Austriją?
— Nejuokink manęs, Vytautai. Ispanija ir Austrija yra galingos šalys su stipria ekonomika, o Lietuva, kažkada buvusi agrarinė, šiandien yra Europos dotacijų šalis. Nei Viena, nei Madridas nepatyrė tokių sukrėtimų, pereidami prie euro, kaip Baltijos šalys. Prieš įvedant eurą aš gaudavau beveik 2 tūkst. litų atlyginimą. O mano žmona gaudavo 1,5 tūkst. litų. Taigi mes priklausėme beveik vidurinei klasei. O kas dabar? Įvedus eurą, mūsų darbo užmokestis litais buvo padalintas iš 3,45, o ant kainų etikečių prekybininkai tiesiog pakeitė žodį "litai" į "eurai", o skaičiai nepasikeitė. Paaiškėjo, kad mes buvome akiplėšiškai apiplėšti sumažinus tris kartus realų atlyginimą. Ir dabar jie išdidžiai praneša, kad 2017 metais atlyginimas padidėjo net 5%!
— Tačiau jis padidėjo, o ne sumažėjo, kaip, pavyzdžiui, Graikijoje beveik 4%. Bent jau tuo turime džiaugtis. Be to, minimalus darbo užmokestis nuo Naujųjų metų padidės 30 eurų.
— Pas mus jis 430 eurų, o Ispanijoje, kurią tu minėjai, minimalus atlyginimas yra beveik 700 eurų. Du kartus didesnis nei mūsų. Be to, produktų kainos Ispanijoje yra daug mažesnės nei Lietuvos parduotuvėse. Aš nekalbu apie drabužius ir paslaugas. Aš, pavyzdžiui, atostogavau Kanarų salose ir nusprendžiau nusikirpti plaukus. Už kirpimą sumokėjau 8 eurus. Lietuvoje, norėdamas nusikirpti, turėčiau sumokėti daugiau nei 10 eurų. Benzinas Tenerifėje — 97 centai už litrą, o Vilniuje — 1,20-1,30 euro.
— Šaunuoliai mūsų kaimynai lenkai. Jie nepasidavė Briuselio įkalbinėjimams ir pasiliko zlotus. Jie gali reguliuoti savo importo ir eksporto srautus, mažindami arba didindami valiutos kursą. Ir kainos dėl to nepašoko į viršų. Aš net nesu girdėjęs, kad Varšuva apskritai svarstytų euro įvedimo klausimą.
— Prisimenu, kaip centrinio banko vadovas Vasiliauskas, Lietuvos Prezidentė Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Butkevičius mums prisiekė, kad viskas bus teisinga ir euro įvedimas į Lietuvą atneš daug laimės. Kad mes pasivysime vokiečius, prancūzus ar italus. Ir išdidžiai mokėsime eurais. O lenkai parodė mums, kad geriau gyventi su savo kuklia valiuta, nei skaičiuoti euro centus piniginėje. Taigi šie pranešimai apie realių atlyginimų augimą mane tik erzina ir primena Naujųjų Metų naktį 2014-aisiais, kai praradome savo valiutą.