VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje Kultūros ministerijos siūlymu buvo priimtas sprendimas neatšaukti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl Gedimino pilies kalno, praneša Kultūros ministerijos spaudos tarnyba.
Anot ministerijos, iki šių metų spalio buvo baigti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai. Tačiau išlieka didžiausios rizikos naujoms nuošliaužoms susiformuoti Gedimino kalno vakariniame ir pietrytiniame šlaituose.
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija pavedė Kultūros ministerijai parengti tolesnį Gedimino pilies kalno stabilizavimo priemonių planą.
Valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl Gedimino pilies kalno paskelbta nuo 2017 metų gruodžio 30 dienos.
Griuvimo istorija
Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai 2016 metų vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.