VILNIUS, gruodžio 11 — Sputnik. Autoritetingas leidinys "Business Insider" paskelbė šokiruojančius duomenis apie JAV užsienio prekybą: spalio mėnesį JAV bendrovės prarado 6,2 milijardus dolerių tik tam, kad sumokėtų muitus — tai didžiausia suma istorijoje. Ką Pekinas padarė, siekdamas išvengti atitinkamų nuostolių ir kokios yra Rusijos galimybės užimti laisvą vietą Kinijos vidaus rinkoje, pasakoja RIA Novosti korespondentas Aleksandras Lesnych.
Dervos statinė
Šių metų gegužės mėnuo tapo atspirties tašku JAV užsienio prekybos krizei. Jei sausio-balandžio mėnesiais bendra importo ir eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas ir Kiniją eksportuojamų prekių amerikiečių kompanijoms muitų suma sudarė 10,8 milijardų JAV dolerių, tai nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio — beveik trečdaliu daugiau: 15,1 milijardo.
Tuo tarpu bendra muitų suma išaugo daugiau nei dvigubai. Praėjusį spalį JAV bendrovės sumokėjo 6,2 mlrd. dolerių importo ir eksporto muitų, o praėjusį spalį — 3 mlrd. Be to, prekių importuotojai iš Kinijos išleido 2,6 mlrd. JAV dolerių, kad sumokėtų Kinijos muitus, palyginti su 0,4 mlrd. dolerių suma "prieškario" laikotarpiu.
Žinoma, poreikis mokėti tokius didelius mokesčius rimtai paveikė verslo procesus, vykstančius Amerikos kompanijose. Augančios išlaidos atstumia potencialius investuotojus, prekių kainos kyla (vien spalio mėn. infliacija buvo 0,3%, palyginti su 0,1% rugsėjo mėn.), pardavimai mažėja. Dėl to bendrovės priverstos optimizuoti išlaidas, įskaitant atsisakymą plėsti gamybą ir samdyti naujus darbuotojus.
Sprendžiant iš Trampo įrašų Twitter, jis labai patenkintas šia padėtimi. "Mes uždirbame milijardus pagal mūsų tarifus. Vėl padarysime Ameriką turtingą", — rašo Amerikos prezidentas.
Kurį laiką importo mokesčiai tikrai padėjo padidinti pinigų srautus į Amerikos iždą. Galbūt tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios JAV federalinis rezervas padidino savo prognozę apie BVP augimą einamaisiais metais nuo 2,8% iki 3,1%.
Tačiau ilgainiui Amerikos bendrovių apyvartos mažėjimas, kartu su augančiomis kainomis vartotojams ir blogėjančia investicine aplinka, sulėtino ekonomikos augimą. Spalio pradžioje Tarptautinis valiutos fondas, reguliariai peržiūrėdamas pasaulio ekonomikos būklę, sumažino JAV BVP augimo prognozes nuo 2,7% iki 2,5%.
Pagrindinė priežastis, kodėl Trampas įvedė muitus metų viduryje, pasak jo, yra nesąžiningas prekybos apimties santykis su Kinija, t.y didėjantis prekybos deficitas. Kitaip tariant, Vašingtonui nepatiko, kad JAV perka daugiau nei parduoda.
Bet čia pažangos nematyti. Prekybos deficitas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos didėja penktą mėnesį iš eilės, o spalio mėnesį jis išaugo 1,7 proc. — iki 55,5 mlrd. dolerių. Tai didžiausias skaičius per pastaruosius dešimt metų nuo 2008 metų krizės.
Šventa vieta tuščia nebūna
Svarbu pabrėžti, kad JAV deficito augimą nulemia ne importo sumažėjimas Jungtinėse Amerikos Valstijose, o priešingai — 25 proc. sumažėjęs JAV prekių eksportas į Kiniją.
Prasidėjus prekybos karui su Vašingtonu, Pekinas pradėjo ieškoti naujų tiekėjų vidaus rinkai. Lapkričio pradžioje Šanchajuje vyko neįprasčiausia prekybos mugė — "China International Import Expo".
Garbės svečias parodoje buvo Rusija, kurios delegacijai vadovavo ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.
Forumo metu Maskva ir Pekinas pasirašė susitarimus dėl maisto produktų, aukštųjų technologijų produktų, medicinos prekių ir įrangos, kosmetikos ir sveikatos produktų, juvelyrinių dirbinių tiekimo. Pagal sudarytas sutartis Pekinas pažadėjo suteikti trisdešimties procentų PVM kompensaciją ir nulinius muitus.
"Atomstroyexport" sutartis dėl dviejų reaktorių Tianvano AE Jiangsu provincijoje ir greitojo neutronų demonstravimo branduolinio reaktoriaus statybos, gali būti laikoma viena stambiausių.
Neseniai Šanchajuje buvo atidaryta Rusijos eksporto centro atstovybė — tai svarbus žingsnis rengiantis pasirašyti susitarimą didinti dalį atsiskaitymų nacionalinėmis valiutomis tarp Maskvos ir Pekino. Tai, pasak "Vnešekonombanko" vadovo Igorio Šuvalovo, gali įvykti iki šių metų pabaigos.