Ne iš gero gyvenimo į "tiurmą", t.y. į kalėjimą pakliūnama. Ne už gerus darbus.
"Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai".
Ši citata yra iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos. Pirmas straipsnis.
Tačiau ar mes broliai? Seserys? Kai valstybė pamotė su ubago terba.
Yra skirtumas, pagal kokį straipsnį žmogus yra nuteistas. Nusikaltęs atlieka teismo paskirtą bausmę pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį. Taip vykdomas teisingumas.
Jeigu kalbama apie žmoniškumą, apie žmogaus teises, nėra skirtumo, ar bausmė didelė, ar maža. Čia galioja kita vertybinė orientacija. Ji apibrėžta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Šios deklaracijos stengiamasi laikytis ir Lietuvos valstybėje. Privaloma laikytis.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, 2018 metų pradžioje laisvės atėmimo vietose buvo 6599 asmenys. 2014 metų pradžioje 11-oje laisvės atėmimo vietų buvo 9729 asmenys.
Statistika lyg ir gerėja. Bet už skaičių yra gyvi žmonės. Ar tų žmonių padėtis pagerėjo per pastaruosius penkerius metus?
Lietuva Europos Sąjungoj pagal įkalintų žmonių skaičių, tenkančių 10 tūkst. gyventojų, tebeužima "prizines" vietas.
Lietuvos laisvės atėmimo įstaigos perpildytos. Kaliniai kreipiasi į teismus dėl netinkamų sąlygų ir neturtinės žalos priteisimo. Ir laimi bylas prieš Lietuvos valstybę. Šimtatūkstantinės sumos jiems išmokamos iš mokesčių mokėtojų kišenių. Iš mūsų kišenių.
Laisvės apribojimo įstaigose laikomų asmenų neliečiamumas lyg ir garantuojamas. Tai yra jų teisė — nebūti kankinamiems ir nepatirti žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio, nebūti taip baudžiamiems.
Tai fundamentali žmogaus teisė, saugoma tarptautinių teisinių dokumentų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Lietuvos Konstitucija draudžia asmenį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis bei nustatyti tokio pobūdžio bausmes.
Perpildytos laisvės atėmimo vietos Lietuvoje yra kankynė.
Itin mažas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam kaliniui, netinkama sanitarinių įrenginių būklė, tai pažeidimai, kuriuos Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) įvardija kaip nežmonišką ir žeminantį elgesį su žmonėmis.
Šie sisteminiai pažeidimai nuolat fiksuojami Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. Šie pažeidimai ne kartą sulaukė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dėmesio bei kritikos.
Perpildytose laisvės atėmimo vietose laikyti nuteistuosius (suimtuosius) nesaugu ir rizikinga pačiam laisvės atėmimo įstaigų personalui. Nesaugi ir izoliuota darbo aplinka, perpildytos kameros, maži atlyginimai, korupcija, prastas profesinis įvaizdis — tai pareigūnų kasdienybė.
Šie statutiniai pareigūnai — dar vienas socialiai pažeidžiamas Lietuvos visuomenės sluoksnis.
Susidarė paradoksali padėtis: pažeidžiamos žmogaus teisės ir prižiūrimų įkalintų asmenų, ir pačių kalinių prižiūrėtojų.
Teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Įkalinimo įstaigų pareigūnai tokį garantuotą "teisingą apmokėjimą" vadina išmalda.
Lietuvos įkalinimo įstaigose dirba apie 2500 prižiūrėtojų. Bendras Lietuvos rodiklis yra 3 nuteistieji vienam prižiūrėtojui. Europos Sąjungoje ar Skandinavijos šalyse vienam prižiūrėtojui įprastai tenka vienas nuteistasis.
Aritmetika paprasta: dirbi tris kartus daugiau, gauni tris kartus mažiau. Kiek kartų gauni mažiau už norvegą prižiūrėtoją?! Dar privalai būti humaniškas "brolis" prižiūrimiems kaliniams.
Tai tik statistinis vidurkis. Už kurio yra žmonių gyvenimai, jų buitis, tarpusavio santykiai. Psichologinis klimatas. Žmogaus teisė į orų gyvenimą.
Dar vasarą Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tvirtino, kad tvarkai įkalinimo įstaigose įvesti numatytas papildomas finansavimas. Papildomos lėšos turėtų būti skirtos ne tik esamų pareigūnų atlyginimams didinti, bet ir naujiems etatams kurti.
"Kalbant apie Pravieniškes, tai situacija buvo tokia, kad, pavyzdžiui, 300 nuteistųjų saugojo 9 pareigūnai. Nors visą "komplektą" turėjo sudaryti 33 pareigūnai. Skyrėme papildomą finansavimą, kad dirbtų daugiau prižiūrėtojų", — teigė Jankevičius.
Nuolat kyla problemų dėl kardomosios priemonės — suėmimo — taikymo.
Remiantis Seimo kontrolierių įstaigos atliktų inspektavimų ataskaitomis, dėl kardomojo kalinimo įstaigų perpildymo ir prastos fizinės būklės yra pažeidžiamos ten laikomų asmenų žmogaus teisės.
Iš visų kalinimo įstaigų Lietuvoje kalinamų asmenų gyvenimo sąlygos prasčiausios tardymo izoliatoriuose. Nuo Tarybų Lietuvos laikų.
Kaliniams nėra užtikrinamas pakankamas gyvenamasis plotas — dažnai vienoje nedidelėje (apie 10 kv. m.) kameroje yra kalinama apie 10 asmenų, patalpų būklė yra labai prasta, jos neremontuotos dešimtmečiais, daugelyje kamerų nėra natūralaus apšvietimo bei vėdinimo, neatitveriami kamerose esantys tualetai, suteikiama itin mažai laisvės judėti ir pan.
Žmogaus teisių pažeidimų kardomojo kalinimo įstaigose mastą didina tai, kad suimtų asmenų kaltė nėra įrodyta galutiniu teismo nuosprendžiu. O asmenys jau kenčia. Tuo yra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas.
Kardomojo kalinimo įstaigose suimtųjų gyvenimo sąlygos turi būti geresnės nei laisvės atėmimo vietose. Deja, Lietuvoje yra atvirkščiai — laisvės atėmimo vietose sąlygos faktiškai yra geresnės nei kardomojo kalinimo įstaigose.
Žmogaus teisių pažeidimai vykdomi ir Lietuvos areštinėse.
Tuo tenka įsitikinti bei patirti ir Lietuvos elito atstovams. Populiarių TV serialų prodiuseriui Rolandui Skaisgiriui teko 48 valandas išgyventi tai, ką patirdavo kai kurie jo filmų herojai. Tikrovė, kūrėjui atsivėrusi Vilniaus policijos areštinėje, Kosciuškos gatvėje, pasirodė klaikesnė, nei gali sugalvoti lakiausią vaizduotę turintis siaubo kino kūrėjas.
Reikia paminėti kalinimo įstaigų subkultūros neigiamą poveikį žmogaus teisėms. Nors teisiškai tai įrodyti sudėtinga, vis dėlto šio reiškinio toleravimas taip pat yra rimtas žmogaus teisių pažeidimas, už kurį atsakomybę turėtų prisiimti valstybė.
Atvejai, kai šiurkščiai žmogaus teises pažeidžia kalinimo įstaigų pareigūnai, egzistuoja, tačiau yra nuslepiami.
Žmogaus teisių apsaugos, ir ypač žmogaus kančios požiūriu, nėra labai svarbu, kas kankina žmogų — ar pareigūnai, ar tie patys kaliniai. Kad vieni kaliniai kankina kitus kalinius yra vieša paslaptis. Tokie atvejai iškyla į viešumą tik tada, kai asmuo kankinant nužudomas.
Apie 7 tūkstančiai įkalintų asmenų, jų šeimos nariai, giminės ir artimieji, taip pat draugai bei pažįstamų ratas, sudaro pakankamai ženklų Lietuvos Respublikos piliečių skaičių (skaičiuojant įvairiomis metodikomis, apie 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų).
Šie žmonės tiesiogiai ir labai kritiškai identifikuoja Lietuvos valstybę, valdžios institucijas su esamomis Lietuvos Respublikos kalinimo sistemos negerovėmis.
Ši masė žmonių bet kada gali tapti kritine bei pareikalauti valstybės atsakomybės ir net imtis destrukcijos prieš valstybines institucijas.
Esama padėtis Lietuvos kalinimo įstaigose kritiniu atveju gali išprovokuoti riaušes ir laiku bei tinkamai nesuvaldžius krizės sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Taip pat ši ženkli grupė žmonių, turinčių rinkimų teisę, gali būti suinteresuotų politinių ar (ir) nusikalstamų jėgų tikslingai veikiama ir realizuoti savo teisę rinkti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos prezidentą....
Daug kas neapsikentęs imasi "lazdos" (t.y. lagamino) ir iškeliauja laimės ieškoti svetur. Būna, kad nusikalsta ir ten. Bet, gink Dieve, bausmę siekia atlikti ne Tėvynėje. Žino, kas laukia jų Lietuvoje. Geriau būti kalinčiu žmogumi svetur, negu tik kaliniu čia, Tėvynėje.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.