Sveikame kūne — sveika siela

Šiųmetis Vilniaus maratonas pasiekė rekordinį dalyvių skaičių. Kalėdų senelio ir kitų pasakų herojų kostiumais pasipuošę bėgime dalyvavo trys su puse tūkstančio sveiko gyvenimo būdo šalininkų. Žvarbiu oru trečdalis jų bėgo ilgiausią atstumą — pusę 12 km pusmaratonį
Sputnik

— Viktorija, ar judu su vyru sekmadienį dalyvavote Kalėdų senelių maratone? Mes tai jau trečią kartą, net su mažyle Egle vežimėlyje, bėgome senojo Vilniaus gatvėmis!

— Aš kažkaip vis negaliu sudalyvauti šiuose maratonuose. Sekmadieniais lydžiu savo pagyvenusius tėvus į bažnyčią. Ypač jiems reikia mano pagalbos tokių masinių bėgimų metu. Tėvai visą gyvenimą lankosi Šv. Onos bažnyčioje ir, kai visame senamiestyje pastatyti užtvarai, mes turime palikti automobilį toli nuo šventovės. Juk supranti, kad seniems žmonėms sunku įveikti tokį didelį atstumą be paramos. Taigi aš turiu vesti juos už rankos... Žinoma, aš be galo džiaugiuosi, kad jūs ne tik rūpinatės kūno sveikata, bet ir prisijungiate prie gerai nusiteikusių žmonių minios.

— Taip, neapsakomas jausmas dalyvauti bendroje veikloje. Aš pirmą kartą bėgau šešių kilometrų atstumą. O mano vyras pirmą kartą bėgo 12 km. Ir pirmąjį kilometrą jis bėgo su vežimėliu, kuriame sėdėjo Eglė. Tačiau vėliau jis ją paliko tėvams, kurie atėjo mūsų palaikyti ir padrąsinti.

— O tavo tėvai sekmadieniais neina į bažnyčią?"

— Ne, jie yra ateistai ir sako, kad sveika siela gali būti tik sveikame kūne. Sportas ir fizinis lavinimas lydėjo juos visą gyvenimą. Tiesa, dabar tėtis susirgo reumatu ir jis nebedalyvauja maratonuose. O anksčiau jis visada apsivilkdavo sportinį kostiumą ir bėgdavo pirmųjų gretose.

— Ir kiek tavo tėvui metų?

— Šešiasdešimt dveji. Bet jis atrodo kaip keturiasdešimtmetis! O reumatas, anot gydytojų, yra ne nuo bėgimo, bet nuo sėdimo darbo. Jei jis nebėgiotų po darbo, jį reumatas būtų užklupęs daug anksčiau.

— O mano tėvai fizinį krūvį gaudavo darbe. Tėvas ir motina visą savo gyvenimą dirbo statybose. Tėtis buvo montuotojas, o mama — tinkuotoja. Taigi jie sportavo dirbdami. O savaitgaliais jie tiesiog eina į bažnyčią, kad pajustų sielos ramybę šventovės tyloje. Jie nemėgsta triukšmingos aplinkos.

— Taip, mūsų tėvai labai skirtingi. Maniškiai visą gyvenimą buvo aktyvistai darbe. Mano tėvas buvo komunistų partijos narys ir vadovavo instituto profesinei sąjungai. Vėliau, kartu su Sąjūdžiu, kūrė naują Lietuvą. Dabar aktyviai dalyvauja šalies gyvenime. Eina į visus renginius ir demonstracijas. Nepraleidžia nė vienų rinkimų. Aistringas mūsų prezidentės Dalios Grybauskaitės gerbėjas.

— O mano tėvai tikriausiai retrogradai... Jie mano, kad politika yra nešvarus verslas, ir meldžiasi už šalį bažnyčioje, o ne dalyvauja mitinguose ir maratonuose. "Visokių yra ir visokie reikalingi", — sakydavo mano jau mirusi senelė apie žmones...