Kokį pavojų "jaunųjų demokratijų" suverenitetui kelia gydytojai ir mokslo kandidatai, dainininkai, žurnalistai ir netpaprasti turistai, — rašo RIA Novosti straipsnyje Konstantinas Sevastjanovas.
Buvusi komunistė piktinasi
Ši istorija keista tuo, kad mokslininkas Genadijus Bordiugovas niekaip nesusijęs su Latvija. Jis apskritai atsidūrė Rygos oro uoste tranzitu. 64-mečio doktoranto mokslinis interesas yra sovietmetis. Savo tyrimuose jis kritiškai vertina šią epochą. Taigi jokios "ideologinės diversijos" prieš nepriklausomą Latvijos valstybę Bordiugovas nįvykdė. Tačiau nepaisant to, Ryga įtraukė jį į juodąjį sąrašą. Tai paaiškina istorikas Aleksandras Diukovas. Jis primena, kad 2018 metų rugsėjo mėnesį Tbilisis paskelbė, kad Bordiugovas yra persona non grata Gruzijoje.
"Tai tapo Gruzijos valdžios kerštu už dokumentų apie Didįjį 1937-1938 metų Terorą Gruzijos TSR paskelbimą", — sako Diukovas. Ir dabar, matyt, Latvijos valdžia tiesiog nusprendė išreikšti solidarumą Gruzijos sąjungininkams.
Patį Diukovą ir jo kolegą Vladimirą Simindejų "persona non grata" Latvijoje pasklebė dar 2012 metais. Tada jie ketino atvežti į Rygą parodą "Pavogta vaikystė: vaikų, atgebntų į Latvijos teritoriją, likimas, 1943-1944 metais". Respublikos užsienio reikalų ministerija nedelsdama pasmerkė įvykį kaip "istorijos klastotę". O 2014 metų rugpjūtį Diukovai buvo uždrausta atvykti į Vilnių. Istorikas ketino pristatyti visuomenei knygą "Holokausto išvakarėse" — dokumentų rinkinį apie 1940-1941 metų Sovietų represijas Lietuvoje ir apie Lietuvos aktyvistų fronto veiklą.
Latvijos atstovai bandė blokuoti Rusijos istoriko atvykimą į kitas Europos Sąjungos šalis. 2014 metų gruodį Europos Parlamento narė iš Latvijos, buvusi komunistų partijos narė Inese Vaidere, paprašė pirmininko paskelbti Diukovą "persona non grata" visose ES šalyse. Jos pasipiktinimą sukėlė istoriko knyga apie žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje 2014 metais. Rusijos mokslininkas pristatė savo darbą Europos Parlamento narių dėmesiui. Veidere pasipiktino dėl to, kad "uždraustas" Latvijoje ir Lietuvoje Diukovas buvo įleistas į Europos Parlamentą. Atvykimas draudžiamas ne tik įžymiems istorikams. Neseniai Lietuvos valdžia paskelbė, kad jų juodajame sąraše yra dvidešimties rusų vardai. Vilnius paaiškino, kad šie asmenys yra atsakingi už "agresijos aktą Kerčės sąsiauryje ir trijų Ukrainos karo laivų areštą".
Konkrečių vardų Lietuvos valdžia nenurodė. Be to, neaišku, ar ketino šie žmonės atvykti į Lietuvą.
"Demonstravo nepagarbą istorijai"
Baltijos valstybės pradėjo formuoti juoduosius sąrašus netrukus po to, kai respublikos pasitraukė iš TSRS. Vienas pirmųjų — 1993 metais — į nepageidaujamų asmenų sąrašą pateko Rusijos Liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis. Tiesa, tai visai nesutrukdė politikui apsilankyti nepriklausomoje Latvijoje. 2010 metų gegužę kaip Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas jis atvyko į Rygą, kur dalyvavo NATO parlamentinės asamblėjos pavasario sesijoje.
"Žirinovskis galės atvykti į Latviją, bet tik kaip oficialios Rusijos delegacijos narys", — vėliau paaiškino Latvijos vidaus reikalų ministerijos vadovė Linda Murniece.
2011 metais Latvija uždraudė buvusiam Maskvos merui Jurijui Lužkovui atvykti į šalį, o 2014 metų liepą — dainininkams Josifui Kobzonui, Olegui Gazmanovui ir Valerijai. Menininkai buvo kaltinami "agresyvios Rusijos Federacijos politikos dėl Krymo ir Donbaso atplėšimo nuo Ukrainos palaikymo".
2016 metais Gazmanovui taip pat buvo uždrausta atvykti į Lietuvą. Šios šalies Užsienio reikalų ministerija apkaltino dainininką "nepagarbos istorijai demonstravimu". Nepasitenkinimą sukėlė dainą "Aš gimiau Sovietų Sąjungoje".
Šių metų pavasarį Lietuvos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas pasiūlė įtraukti Filipą Kirkorovą į juodąjį sąrašą. Parlamento nario pasipiktinimą sukėlė menininko pilietiškumo aktas: jis, atvykęs su koncertais į Lietuvą, kovo 18 dieną atėjo į Rusijos ambasadą Vilniuje, kad galėtų sudalyvauti prezidento rinkimuose.
Tačiau Kasčiūnas nesustojo. Rugpjūtį jis pasiūlė Užsienio reikalų ministerijai uždaryti sieną reperiui Timati — už tai, kad jis dalyvavo koncerte Krymo ir Rusijos suvienijimo proga. Beje, Baltijos valstybės ne visuomet įspėja rusus apie draudimus atvykti, todėl ši naujiena gali tapti nemaloniu siurprizu pasienio kontrolės punkte.
Bet taip atsitinka ne tik Rusijos piliečiams. Prieš ketverius metus Italijos politikas, buvęs Europos Parlamento narys Giulietto Chiesa buvo ištremtas iš Estijos dėl prorusiškų pažiūrų.
Šratasvydis pavojingesnis nei istorija
Buvo ištremti iš Baltijos šalių ir Rusijos žurnalistai. Vienas sensacingiausių atvejų buvo "TV centr" darbuotojo Anatolijus Kurlajevo deportacija iš Latvijos 2018 metų sausį. Vėliau žurnalistui buvo paaiškinta, kad jis jau trejus metus yra "persona non grata" — dėl dokumentinio filmo, kurį Vidaus reikalų ministerija laikė "grėsme saugumui". Tuo tarpu Kurlajevas lankėsi Latvijoje 2017 metų rugsėjį, o vėliau ramiai išvyko.
Į jo klausimą, kaip jis praeitą kartą buvo įleistas į šalį, policija atsakė, kad tada "pažeidėjo" tiesiog nepastebėjo.
Pastarieji apribojimai neseniai palietė ir Rusijos valstybės pareigūnus. Visos trys Baltijos respublikos, sekdamos Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu, priėmė "Magnickio įstatymą". Latvija, Lietuva ir Estija uždraudė atvykti beveik penkiasdešimčiai rusų — aukšto rango pareigūnų, teisėjų, deputatų.
Čečėnijos respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas taip pat buvo įtrauktas į juodąjį sąrašą. Jis iškart sarkastiškai pakomentavo tai: "Dieną ir naktį, darbe ir namuose svajojau apie kelionę į Rygą. Ir dabar, kai man pavyko atrasti šiam tikslui dvi ar tris dienas, Latvijos Seimas praneša, kad man uždrausta įvažiuoti į šalį", — sakė Kadyrovas. Kiti sąraše esantys asmenys nepateikė pastabų dėl Latvijos valdžios sprendimo. Latvijos valdžios atrado grėsmę saugumui tarp karinių žaidimų mėgėjų. Prieš metus Ryga ištrėmė tris rusus, kurie atvyko į šratasvydžio turnyrą. Vėliau Seimas iš viso uždraudė privačiai rengti žaidimus, kurie imituoja karo veiksmus. Matyt, mėgėjai žaisti karo žaidimus kelia tokį patį pavojų Latvijos suverenitetui kaip ir istorikai.