VILNIUS, gruodžio 23 — Sputnik. JAV spaudimą "Nord Stream-2" atžvilgiu galima paaiškinti energetiniais interesais, o ne meile Ukrainai, pareiškė buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis leidiniui "Welt am Sonntag".
"Jie tai daro (spaudimą — Sputnik) ne iš meilės Ukrainai, bet dėl to, kad patys nori tiekti dujas į Vokietiją — suskystintas dujas, kurios yra prastesnės kokybės, bet brangesnės už tiekiamas per vamzdyną", — sakė Šrioderis.
Buvęs kancleris taip pat pažymėjo, kad Vokietija turėtų vykdyti prekybos politiką, nepriklausomą nuo Jungtinių Valstijų.
"Iranas, Kinija, Rusija — jei taip tęsis, netrukus su niekuo negalėsime turėti ekonominių santykių", — sakė politikas.
Jis pažymėjo, kad Vokietijai tai nepriimtina. Pasak Šrioderio, tai "turėtų būti pasakyta amerikiečiams, su visa pagarba draugystei".
Šrioderis taip pat pažymėjo, kad jis nėra nusiteikęs prieš Ameriką. "Tačiau mano užsienio politikos pastangų esmė buvo pasiekti santykinę nepriklausomybę nuo Jungtinių Valstijų ir išsaugoti ją", — pridūrė jis.
Anksčiau apžvalgininkė Siuzan Glaser leidinyje "The New Yorker" pabrėžė, kad JAV ambasadorius Vokietijoje, konservatorius Richardas Grenelas koncentruoja dėmesį į tris klausimus, kurie tapo pagrindiniais dirgikliais santykiuose tarp Vokietijos ir Amerikos.
JAV ambasadorius nori, kad Berlynas uždraustų Vokietijos bendrovėms kurti verslą su Iranu, padidinti gynybos biudžetą ir pasitraukti iš projekto "Nord Stream-2". Vašingtonas taip pat stengiasi daryti spaudimą Vokietijai, kad ji statytų terminalą Amerikos suskystintoms gamtinėms dujoms (SGD) priimti, kuris bus naudingas tik JAV ekonomikai.
Projektas "Nord Stream-2" apima dvi dujų tiekimo linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Projektui aktyviai priešinasi Ukraina, kuri bijo prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, daugelis Europos šalių (įskaitant Lenkiją, Latviją ir Lietuvą) ir JAV, ragindama ES naudoti suskystintas gamtines dujas.
JAV yra pagrindiniai projekto priešininkai ir nuolat ragina Europos šalis jį atšaukti. Vašingtonas tikisi remti savo SGD tiekimą į Europą. Projektui "Nord Stream-2" taip pat nepritaria Lietuva, Latvija ir Lenkija, taip pat Ukraina, kuri bijo prarasti pajamų iš Rusijos dujų tranzito.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra ne politinis, o ekonominis projektas.