VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerija, Valstybės Dūma ir Federacijos taryba atsakė į Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą dėl padėties Kerčės sąsiauryje, praneša RIA Novosti.
Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai paragino užtikrinti laisvą visų laivų judėjimą Kerčės sąsiauriu ir paleisti areštuotus Ukrainos jūreivius.
"Jie (jūreiviai — Sputnik) turi praleisti šventes su savo šeimomis", — sakoma bendrame Makrono ir Merkel pranešime, kurį išplatino Eliziejaus rūmų spaudos tarnyba.
Be to, prezidentas ir kanclerė išreiškė didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Kryme ir "Rusijos karinės jėgos panaudojimo Kerčės sąsiauryje, taip pat pernelyg griežtų patikrinimų Azovo jūroje".
Užsienio reikalų ministerijos ir Kremliaus reakcija
Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino Vakarų partnerius atsisakyti dvigubų standartų ir atkreipti dėmesį į realias problemas ir grėsmes.
Vietoj to, kad "mokytų" Rusiją, Maskva ragina savo partnerius Normano formatu atkreipti dėmesį į ryškius faktus apie rimtus žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus, kuriais neva rūpinasi "vieningi Vakarai", Kijeve.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau sakė, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenko toliau aštrins santykius su Maskva rinkimų tikslais.
Rusijos parlamento reakcija
Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas paragino Prancūzijos ir Vokietijos vadovus nesikišti į suverenių valstybių vidaus reikalus ir laikytis Tarpparlamentinės sąjungos rezoliucijos dėl šio principo laikymosi.
Kalbėdamas apie Ukrainos jūreivių išlaisvinimą, Volodinas priminė, kad vyksta tyrimas, o nuosprendį turi priimti teismas.
Jo kolega iš Federacijos tarybos Francas Klincevičius mano, kad Rusija nereaguos į Makrono ir Merkel žodžius.
"Bendras Vokietijos ir Prancūzijos lyderių pareiškimas yra labai panašus į ultimatumą <…>. Toks pareiškimas, mano manymu, ne tik nepagerins situacijos Azovo jūroje, bet atvirkščiai, įstums ją į aklavietę", — rašo senatorius savo Facebook paskyroje.
Be to, jis pareiškė, jog jį stebina tai, kad Paryžius ir Berlynas aklai palaiko Kijevą, nesistengdami išsiaiškinti konflikto esmės. Jo nuomone, tokia reakcija suteikia Kijevui "žalią šviesą vykdyti naujas provokacijas".
Kerčės sąsiaurio statusas
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Kerčės sąsiauris niekada nebuvo tarptautinis JT jūrų teisės konvencijos prasme. Reikalavimai dėl tranzito ar taikių pervežimų netaikomi užsienio laivams.
Tuo tarpu Ukrainos laivai gali laisvai plaukti per sąsiaurį pagal 1993 metų Rusijos ir Ukrainos susitarimą, "RIA Novosti" paaiškino Rusijos admirolas Viktoras Kravčenko.
Vladimiras Putinas sakė, kad niekas neriboja įprastinės veiklos, nors dėl to, kad sąsiauriai yra labai siauri, beveik visada vykdoma laivavedyba.
Ukrainos karinio jūrų laivyno provokacija
Lapkričio 25 dienos rytą trys Ukrainos karinio jūrų laivyno laivai pažeidė Rusijos valstybės sieną ir keletą valandų pavojingai manevravo, nepaisydami teisėtų Rusijos valdžios institucijų reikalavimų.
Dėl to buvo nuspręsta sulaikyti pažeidėjus.
Iš viso laive buvo 24 karininkai, įskaitant SBU darbuotojus. Vėliau jie buvo suimti, pateikus kaltinimus dėl valstybės sienos pažeidimo.
Vladimiras Putinas pavadino incidentą Kerčės sąsiauryje iš anksto suplanuota provokacija, kuri yra susijusi su žemu Petro Porošenko reitingu prezidento rinkimų išvakarėse. Rusijos vadovas sakė, jog sienos apsaugos pareigūnai atliko savo funkcijas, kad apsaugotų valstybės sieną.