VILNIUS, sausio 7 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Agnė Bilotaitė, Audronius Ažubalis ir Irena Haase įregistravo Savivaldybių tarybų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nario priesaiką sulaužęs asmuo negalėtų kandidatuoti savivaldos rinkimuose, jei nuo savivaldybės tarybos sprendimo, kad savivaldybės tarybos narys ar meras neteko savo įgaliojimų, dienos nepraėjo aštuoneri metai, rašo Seimo spaudos tarnyba.
Anot pataisų iniciatorių, pasitaiko atvejų, kada savivaldybės tarybos narys sulaužo priesaiką, "nes veikia prieš Lietuvą". Dėl to jam pradedama savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūra, nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 25¹ straipsnyje. Tokiu atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė įstatymuose nustatytų reikalavimų, o savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys neteko savo įgaliojimų, toks narys įgaliojimų netenka. Tačiau netekęs įgaliojimų asmuo vėl gali kandidatuoti į savivaldybės tarybą artimiausiuose rinkimuose.
Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad galimai priesaiką sulaužęs savivaldybės tarybos narys, kuriam pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, nelaukdamas galutinio savivaldybės tarybos sprendimo, gali savo noru atsistatydinti ir vėl kandidatuoti į savivaldybės tarybą artimiausiuose rinkimuose.
"Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra paskelbęs, kad tuometinis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Viačeslavas Titovas sulaužė priesaiką, kai apšmeižė partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Tačiau Titovas, nelaukdamas galutinio balsavimo taryboje pagal įgaliojimų netekimo procedūrą, Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė atsistatydinimo pareiškimą ir vėl ketina dalyvauti kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose", — pateikė pavyzdį Kasčiūnas.
Pasak jo, siekiant užkirsti kelią tokiems prieš Lietuvą veikiančių veikėjų galimiems bandymams išvengti siūlomo apribojimo, įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos narys, kuriam pradėta ir nepasibaigusi įgaliojimų netekimo procedūra, nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 25¹ straipsnyje, negalėtų savo noru atsistatydinti, o Vyriausioji rinkimų komisija negalėtų priimti jo atsistatydinimo pareiškimo.
Bilotaitė pabrėžė, kad tokie įstatymo pakeitimai skatintų atsakingesnį vietos politikų požiūrį į keliamus reikalavimus atlikti savo pareigas tinkamai, sąžiningai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų.
Iš pirmų lūpų: posėdyje dėl Titovo bylos susidūrė skirtingos vertybės >>
Anot Ažubalio, "moraliniu požiūriu vertinant, siūlomas apribojimas būtų tam tikra sankcija asmenims, kurie būdami savivaldybių tarybos nariais ar merais nevykdė kiekvienam politikui keliamų reikalavimų atlikti pareigas tinkamai, sąžiningai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų".
Titovo byla
Pernai, liepos pabaigoje, Lietuvoje kilo skandalas dėl Titovo pasisakymų apie tai, kad Lietuvos partizanas, "miško brolis" Adolfas Ramanauskas-Vanagas susijęs su 8 tūkstančių taikių piliečių ir vaikų nužudymu. Kitą dieną savo socialinio tinklo paskyroje Titovas patalpino ir viešą įrašą, kuriame nurodė, kad Vanagas dalyvavo vadinamuose "karo-lauko" teismuose ir asmeniškai skelbė mirties nuosprendžius taikiems Lietuvos gyventojams.
Dėl Titovo pasisakymų taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Klaipėdos apygardos prokuratūroje dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, o Klaipėdos miesto iniciatyva Titovui buvo pradėta Įgaliojimų netekimo procedūra.
Titovas atsisakė deputato mandato lapkritį tam, kad galėtų dalyvauti rinkimuose. Anot jo, jis pasiryžo šiam žingsniui, kad miesto tarybos nariai neturėtų teisinio pagrindo apkaltos procesui užbaigti. Šiuo metu Titovui uždrausta išvykti iš Lietuvos. Deputatas pažymėjo, jog jis ir jo rinkėjai nesutinka su tuo, kad jis tariamai pažeidė priesaiką.
Lietuvoje "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940-1950 m. veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.