VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. 2018-ieji bus įrašyti tarp geriausių bendrovės "Lietuvos oro uostai" aviacinių metų, mat pasiekti nauji rekordai — aptarnauta 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių, teigiama bendrovės pranešime žiniasklaidai.
Dar 2018 metų pradžioje pranešusi apie sparčiai į viršų šaunančius aviacinių paslaugų rodiklius, įmonė "Lietuvos oro uostai" rekordinį augimą fiksavo iki pat metų pabaigos. Apibendrinus metinius rezultatus skaičiuojama, kad iš viso šalies oro vartai aptarnavo 6,3 mln. keleivių, t. y. 19 proc. daugiau nei 2017-aisiais.
"Didžiausią srautą savo istorijoje — 4,9 mln. keleivių sėkmingai aptarnavo Vilniaus oro uostas, viršijęs 2017-ųjų rezultatą daugiau negu milijonu keleivių. Taip pat visus metus maloniai stebino Palangos filialo veikla. Trečiuose pagal dydį šalies oro vartuose taip pat fiksavome rekordą — aptarnavome daugiau nei 316 tūkst. keliautojų, t. y. 7 proc. daugiau negu metais prieš tai", — pakomentavo "Lietuvos oro uostų" vykdomoji direktorė Laura Joffė.
Pasak jos, Kauno oro uostas 2018-aisiais atvertė naują ir svarbų istorijos puslapį, praplėsdamas savo veiklos profilį. Darbą šiame oro uoste pradėjo pirmoji tradicinė oro linijų bendrovė — Lenkijos "LOT Polish Airlines", kurios atsiradimas leido pasiūlyti dar daugiau paslaugų verslo skrydžių pageidaujantiems klientams. Metams besibaigiant, Kauno filialas pranešė apie puikų rezultatą — viršijo 1 mln. aptarnautų keleivių ribą. Ankstesniais metais tai padaryti pavyko tik dėl vykusios Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos, kai ilgiau nei mėnesį į Kauną buvo nukreipti didžiausi keliautojų srautai.
Kaip pastebi Joffė, nenutrūkstančios ir sėkmingos derybos su oro vežėjais yra kritiškai svarbios. Dėl jų sostinėje skrydžius pradėjo vykdyti "SCAT Airlines" bei reguliariai krovinius skraidinanti oro bendrovė "Turkish Cargo". Taip pat pasiektas susitarimas su kelionių organizatoriumi "Itaka" — praėjusiais metais pradėjusi skraidyti iš Vilniaus, šiemet ji šiltųjų kraštų kryptis siūlys ir keliaujantiems iš Kauno oro uosto.
Didesnį pervežtų keleivių skaičių iš dalies lėmė ir tai, kad skrydžiai kai kuriomis kryptimis pradėti vykdyti dažniau, taip pat keleiviai buvo skraidinami didesniais orlaiviais. Vilniuje daugėjo skrydžių į Maskvą, Helsinkį, Stambulą, Stokholmą ir Rygą, Palangoje — į Rygą, Varšuvą. Daugiau keleivių dėl didesnio orlaivio galėjo skristi iš Kauno oro uosto į Londoną ir Norvegiją, iš Palangos — į Kopenhagą, taip pat į Londoną.
Didžiąja naujiena tapo egzotiškosios Artimųjų Rytų ir Vidurio Azijos kryptys. Sostinės oro vartai sujungti su Jordanijos sostine Amanu ir Kazachstano sostine Astana, o iš Kauno lėktuvai pradėjo kilti į Tel Avivą Izraelyje. Svarbiu žingsniu šiame oro uoste tapo ir gerokai sustiprintos jungtys su Italija. Dabar iš Kauno galima nuskristi į Boloniją, Milaną ir Riminį.
Pernai Lietuvos oro uostuose fiksuotas ir solidus aptarnautų skrydžių skaičiaus augimas — 11 proc. Atitinkamai aptarnauta daugiau nei 61 tūkst. skrydžių. Intensyviausiai dirbo Vilniaus oro uostas, aptarnavęs daugiau nei 47 tūkst. skrydžių, Kaune jų įvyko daugiau nei 9 tūkst., Palangoje — beveik 5 tūkst.
Populiariausių šalių ir oro uostų, į kuriuos skrendama, dešimtukas Lietuvos oro uostuose 2018 m. nesikeitė. Daugiausia keleivių buvo skraidinama į Jungtinę Karalystę — 21 proc., Vokietiją — 10 proc. ir Norvegiją — 9 proc. Tuo tarpu tarp populiariausių oro uostų pirmavo Londono Liutono, Kopenhagos ir Varšuvos Šopeno oro uostai. Daugiausia keleivių 2018 metais aptarnavusių oro linijų gretose rikiuojasi "Ryanair", "Wizz Air", "Small Planet Airlines" ir "air Baltic".