Valdantieji "valstiečiai" jau buvo kaltinami noru apriboti žodžio laisvę šalyje, kai sumanė pertvarkyti LRT valdymą. Dabar jie kritikuojami dar labiau už siūlomas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Žurnalistai ir ekspertai garsiai kalba apie cenzūros ir Lietuvos "orbanizacijos" perspektyvą. Ar viskas iš tiesų taip blogai?
Dėl ko triukšmas?
Naujasis Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) vadovas Mantas Martišius "valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio vadovaujamam Seimo Kultūros komitetui pasiūlė uždrausti informaciją, kuria "bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai".
Akivaizdu, kad su tokiomis formuluotėmis kiekvienas Lietuvos žurnalistas turėtų tris kartus pagalvoti, ką parašyti ar pasakyti. Tad nenuostabu, jog po to, kai komitetas pritarė minėtoms nuostatoms (tame tarpe opozicijos atstovai — konservatorius Vytautas Kernagis, kuris vėliau ėmė teisintis, bei socialdemokratė Raminta Popovienė), jos sulaukė aštrios kritikos.
Pavyzdžiui, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pažymėjo, kad tokioms pernelyg abstrakčioms pataisoms turi būti įjungta raudona šviesa. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento Deimanto Jastramskio nuomone, atitinkama iniciatyva — teisinis kišimasis į žmonių galvoseną, kas yra nepriimtina demokratinėje valstybėje, ir liūdna, kad tai daroma, bandant dangstytis ES direktyva.
Neliko nuošalyje ir prezidentė. Dalios Grybauskaitės teigimu, "kovą su dezinformacija, priešiška propaganda ir informacinėmis atakomis stiprinti reikia. Tai daroma visos Europos Sąjungos mastu. Tačiau grupės Seimo narių pasiūlymas taisytinas, nes gerokai peržengtų ES direktyvos nuostatas ir sukurtų galimybę riboti žodžio laisvę bei persekioti už kritiką".
Šiame kontekste pažymėtini du niuansai — išorinis ir vidinis.
Čia galima, čia negalima
Įdomiausia šioje istorijoje tai, kad dabar Lietuvos žurnalistai sunerimo, o kai dėl iš piršto laužtų priežasčių buvo nutraukta rusiškų televizijos kanalų transliacija, plojo arba tylėjo. Čia kaip scenoje iš animacinio filmo apie seną šunį, kurį išvijo iš namų, ir miške jis sutiko vilką. Pastarasis priminė, kaip šuo jį persekiojo. Tas bandė teisintis, sakydamas "tai aš...", o vilkas pratęsė — "dabar kaip aš..."
Kitaip tariant, rusišką žiniasklaidą riboti galima, nes tai kova su priešiška klaidinančia propaganda, o lietuvišką — ne, nes tai jau žodžio laisvės suvaržymas. Čia kaip su nesankcionuotų mitingų išvaikymu: Rusijoje tai represijos, o Vakaruose — konstitucinės tvarkos palaikymas.
Patvirtindami tokį dvigubais standartais paremtą požiūrį, "Tėvynės sąjungos" (konservatorių) atstovai Seime registravo savo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios uždraustų kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų skleidžiamą dezinformaciją, karo ir neapykantos kurstymą, kitą nepagrįstą ir klaidinančią prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą informaciją, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe, demokratine santvarka, krašto gynyba.
Kartu būtų draudžiama kitų valstybių informacija, kuria "bandoma diskredituoti Lietuvos narystę NATO, NATO pajėgumus ir įsipareigojimą ginti sąjungininkus, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, taip pat kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų informacinė veikla, kuria siekiama daryti įtaką šalies demokratijos ir rinkimų procesams".
Jeigu šios nuostatos būtų patvirtintos, visų rusiškų kanalų transliaciją Lietuvoje galima nutraukti tą pačią dieną. Tačiau, manytina, konservatoriams svarbesnis kitas dalykas.
Jeigu, tai...
"LRTK vadovybės parengtos ir Ramūno Karbauskio ir kitų parlamentarų įregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos buvo parengtos neprofesionaliai, sudarė prielaidas ateityje imtis sankcijų ir tokiu būdu bauginti valstybės institucijas pagrįstai kritikuojančias žiniasklaidos priemones. Tai nedera su demokratine santvarka ir žodžio laisvės vertybėmis, ypač per pastaruosius porą metų susidūrus su valdančiosios daugumos bandymais kištis į žiniasklaidos turinį ar daryti spaudimą visuomeniniam transliuotojui. Todėl grupė TS-LKD frakcijos narių teikia pataisas, jog, įgyvendinant ES direktyvos perkėlimą į Lietuvos teisę bei kovojant su dezinformacija iš Lietuvai priešiškų šalių, nebūtų sudaromos prielaidos varžyti valdžios institucijų kritikos galimybes", — pažymėjo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Viena vertus, teisinga kalba. Kita vertus, susidaro įspūdis, kad "Tėvynės sąjungai" šiuo atveju rūpi ne tiek informacinė grėsmė iš Rusijos ir žodžio laisvė Lietuvoje, kiek "valstiečių" noras pažaboti konservatorių įtaką Lietuvos viešojo diskurso formavimui.
Oficialiai Karbauskis visus nuramino: "Niekas šių formuluočių nesirengia neprotingai taikyti ar nukreipti prieš Lietuvos žiniasklaidą. Pirmiausia jos būtų taikomos visiškai ne mūsų šalies žiniasklaidai. Mes net minties neturėjome, kad šitie dalykai būtų taikomi Lietuvos žiniasklaidai". Įdomu, o ką reikštų "protingas" minėtų formuluočių taikymas?
Šiandien konservatoriai turi didelę įtaką šalies žiniasklaidos priemonėms, kurios dažnai tikslingai puola "valstiečius". Jeigu Seimas pritars Kultūros komiteto su Karbauskiu priešakyje pasiūlymams, valdantieji gaus instrumentą, kuriuo, reikalui esant, galės pakoreguoti informacinį žaidimą į vienus vartus, o šitai, matyt, ir paskatino TS-LKD politikus taip aktyviai ginti savo žodžio laisvę.
Apskritai galima teigti, kad tiek užsienio, tiek nacionalinės žiniasklaidos ribojimas yra blogas dalykas. Jeigu mes gyvename demokratinėje šalyje, žmogus turi teisę žiūrėti ir "CNN" ar "BBC", ir "RT" ar "RTR", o Lietuvos žurnalistai turi domėtis ne tik Karbauskio, bet ir Landsbergio šeimos verslu. Deja, realios žodžio laisvės Vakaruose ir mūsų šalyje iš esmės jau seniai nėra. Ją pakeitė informacinis karas be taisyklių, ir blogiausia, kad jų vis dažniau nepaisoma ne tik tarptautinėje, bet ir vidaus politikoje.
Lietuvoje mėgstama sakyti, kad Kremlius kontroliuoja Rusijos žiniasklaidą. Dabar galima paklausti: "O kas tie teisėjai?" Beje, gal ne už kalnų ir teismų "reforma"?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija