Ir vėl apie kainas...

Pirmosiomis naujų 2019 metų dienomis Lietuvos žiniasklaida "džiugina" šalies piliečius pranešimais apie naujas kainas
Sputnik

Daugiabučių namų šildymo kainos pakilo 20 procentų. Tai motyvuojama pakilusiomis kuro kainomis ir stipriais šalčiais. Kita vertus, šią žiemą stiprių šalčių dar nebuvo. Štai verslininkai tradiciškai aiškina didėjančias maisto produktų ir pramoninių prekių kainas kylančiomis žaliavų kainomis. Taigi, neturtingieji negaus jokios naudos nuo minimalaus darbo užmokesčio padidinimo iki 430 eurų. Dėl kylančių kainų jie praras daug daugiau.


— Arminai, ar girdėjai, LRT pranešė, kad jau šį mėnesį turėsime sumokėti 20 proc. daugiau už šildymą? Atseit, visa tai dėl to, kad didėja kuro kainos ir užklupo šalčiai. O kur ir kada buvo tie "stiprūs šalčiai" šią žiemą? Be to, kuro kainos degalinėse net sumažėjo.

— Sveikas, Romualdai. Taip, išgirdau šią naujieną ir taip pat atkreipiau dėmesį į šį pranešimą. Kur ir kada buvo šalnos? Net iki -20 termometro stulpelis nė karto nenukrito. O kas atsitiks, jei, neduok Dieve, atšals iki -30? Kiek gi energetikai nuplėš už šildymą? Pastaruoju metu tikrai nebuvo ypatingo kuro kainų padidėjimo. Nafta ir dujos "svyruoja" beveik ties ta pačia kaina. O kurgi žadėtas džiaugsmas iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo? Kodėl pirkdami mes nejaučiame mokestinės naštos palengvėjimo?

— Ir man tokie energetikų pasiteisinimai yra tarsi spjūvis į veidą paprastam žmogui. Net nieko originalesnio nesiteikė sugalvoti, kad pateisintų kainų padidėjimą. Tai panašu į kitą pranešimą apie eilinį produktų ir pramoninių prekių kainų padidėjimą. Žurnalistai paklausė verslininkų: "Kodėl kainos auga?" ir išgirdo atsakymą: "Mes nekalti! Visa tai susiję su žaliavų kainų kilimu!" Tai lyg posakyje: Ivanas rodo į Petrą, o Petras į Ivaną... Svarbiausia, kad neįmanoma surasti kaltų!

— Čia aš prisimenu planinę socializmo ekonomiką, kai produktų ir prekių kainos buvo vienodos visoje "TSRS imperijoje". Dušanbė, Vladivostoke ir Vilniuje duona kainavo 16 kapeikų, "Eskimo" ledai — 22 kapeikas. Ir bet koks darbo užmokesčio padidinimas iš karto atsispindėjo gyvenimo kokybėje. Ir paprasto gyventojo nejaudino naftos kainos pasaulio rinkose arba oro temperatūra žiemą. Mokesčių už komunalines paslaugas dydis taip pat buvo fiksuotas. Aš jokiu būdu nepateisinu "sovietinės sistemos", nes pagal galiojančius Lietuvos įstatymus dabar už tai galima net į kalėjimą patekti. Tačiau vis dėlto tokie  apmąstymai ir palyginimai peršasi savaime...

— Socializmo sąlygomis buvo baisus sulyginimas! O šiandien, pagal kapitalizmą, pats esi savo laimės kalvis! Nori — valgai omarus ir juoduosius ikrus, nori — greitai paruošiamus makaronus! Žmogus yra laisvas nuo valstybės. O valstybė rūpinasi tik tuo, kaip viena ranka pakelti minimalų darbo užmokestį, kita — įkišti ranką į kišenę ir ištraukti santaupas, didinant duonos ir šildymo kainą... O po to, naudodama gatvės ekonomistų skaičiavimus ir komentarus, įtikinėja, kad "gyventi tapo geriau, gyventi tapo smagiau!", o tu netikėk savo akimis ir ausimis!