Galima suprasti ir taip: kol JAV kariaus su Kinija, Rusija kariaus su Europa. Arba atvirkščiai.
Kas ką užpuls, kol kas neaišku.
Sunkus rebusas
Kas pirmas paskelbs karą ― principinis klausimas. Jeigu Kinija užpuls Lietuvos sąjungininkę JAV, Lietuvai pagal Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) sutarties 5-ą straipsnį teks stoti ginti JAV.
Nes pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ą straipsnį, NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti vieną kitą. O tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu.
Tiesa, straipsnis su išlygomis — ši organizacija gali imtis tokių priemonių tik tuo atveju, jei tam pritars visos valstybės narės. Gal ne visos valstybės norės kariauti su Kinija. Arba su Rusija. Arba su Rusija ir Kinija vienu metu.
O jeigu atvirkščiai, jeigu sąjungininkė JAV puls Kiniją? Kaip šį rebusą spręs mūsų Valstybės gynybos taryba? Lietuvos Seimas skelbs referendumą pasitarti su tauta, kaip čia elgtis su ta Kinija?
Visuotinę mobilizaciją skelbia Lietuvos Respublikos Seimas prezidento siūlymu artimiausiame Seimo posėdyje, o tarp Seimo sesijų — nedelsdamas šaukia neeilinę sesiją. Taigi, niekas su referendumais laiko negaiš.
JAV generolas dabar neveiksnus, tiksliau, neveiklus tikroje karo tarnyboje. Generolas dabar ekspertas. Analitikas. Šiuo metu jis dirba Vašingtone įsikūrusiame Europos politikos analizės centre (CEPA).
Generolas gausiai dalinasi savo analizėmis. Jos platinamos Lietuvos visuomenės informavimo priemonėmis. Bet ar šie straipsniai pasiekė visuomenę? Ar Lietuvos visuomenė įtikėjo generolo žodžiais?
Sunku atsakyti už visą visuomenę.
Generolas buvo priimtas aukščiausiu lygiu. Buvusį JAV sausumos pajėgų Europoje vadą Beną Hodžesą (Ben Hodges) priėmė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ar generolas pasakė ką nors daugiau Jos Ekscelencijai apie būsimą karą? Tai žino tik Jos Ekscelencija ir generolas.
Ar kariausim su Kinija, sužinosim gal po dešimties metų, gal po penkerių. Gal dar anksčiau. Kol kas toks generolo juodas geopolitinis scenarijus panašesnis į karinio trilerio siužetą. Bet mes juk ne kine.
Pirmasis spalvotas lietuviškas filmas — "Marš, marš, tra-ta-ta!" — pasirodė kino teatrų ekranuose 1964 metais. Prieš 55 metus. (Režisierius — Raimondas Vabalas. Scenarijaus autoriai: Raimondas Vabalas, Grigorijus Kanovičius, Ilja Rud-Gercovskis).
"Marš, marš, tra-ta-ta!" — politinės satyros filmas
Politinei satyrai, kad suveiktų, visada reikia aktualaus konteksto, laiko konkretumo. Šių dienų JAV generolo įžvalgos labai tiktų šio filmo antrai serijai kurti.
Prisiminkim "Marš, marš, tra-ta-ta!" filmo siužetą. Štai trumpas aprašas.
Kaimyninėse amžinai besikivirčijančiose šalyse Centijoje ir Grošijoje gyvena įsimylėjėliai Zigmas ir Jadzė. Naktimis jie vaikšto per šių šalių sieną.
Vieną rytą Grošijos majoras Varnalėša po audringos nakties netyčia įkrenta į kanalizacijos vamzdį. Ieškodamas kaltų (juk "pasikėsinimas!"), jis beda pirštu į Zigmą ir Jadzę.
Taip tarp šalių prasideda eilinis karinis konfliktas.
2500-ajame tarptautinio Ryžtingų veiksmų pakomitečio posėdyje šūkalioja Centijos ir Grošijos premjerai, o Zigmas tuo metu patenka į nelaisvę, iš kurios vėliau bėga, pasiglemžęs vienintelį Grošijos tanką Nr. 001.
Abi šalys, neturėdamos amunicijos, bando išparduoti ginčytinos priklausomybės smėlynus.
Linksmą šurmulį užbaigia Kruplando atstovas: išvaiko Pakomitetį, pasiunčia į Grošiją ir Centiją tikrą armiją, kuri iš tiesų susidoroja su vietiniais žmonėmis.
Ši ekscentrikos ir bufonados kupina tragikomedija prieš 55 metus pliekė bet kokį šovinizmą, smulkių politikierių trumparegiškumą...
Ar bus antra šio filmo serija?
Marš marš tra-ta-ta prieš Kiniją!?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija