— Sveikas, Remigijau. Ar jau apsisprendei, ką nori matyti mero poste per ateinančius ketverius metus?
— Antanai, aš nekeisiu savo pasirinkimo. Tvirtai stoviu savo partijos platformoje ir reguliariai balsuoju už kandidatus, kuriuos partija deleguoja į rinkimus įvairiais lygmenimis. Tačiau, kai balsuojama partijos viduje, aš stengiuosi išskirti tuos politikus, kurie aktyviai dirba per savo kadenciją. Jei man nepatinka kažkas iš dabartinių deputatų, balsavimo metu aš nesirenku jo pavardės, bet stengiuosi "įnešti šviežio kraujo" ir paskatinti energingus jaunus žmones.
— Taip, tu visada aktyviai dalyvauji rinkimuose. O aš einu į rinkimų apylinkę "pagal oro sąlygas" arba nuotaiką. Atidžiai stebėdamas valdžios institucijų darbą, padariau išvadą, kad nuo dėmenų vietos suma nesikeičia. Šalį valdė ir valdo tik nedidelė grupelė nomenklatūros, kuri ir sovietmečiu neblogai gyveno. Keičiantis formavimosi procesui, ji sugebėjo tinkamai integruotis į kapitalistinę santvarką. Pažvelkite į daugumos mūsų politikų biografijas ir jūs viską suprasite. Komjaunimo sekretoriai ir partijos viršininkai kaip valdė šalį, taip ir tebevaldo. Galų gale, yra sena išmintis, kad romantikai sukelia revoliuciją, fanatikai ją vykdo, o jos vaisiais naudojasi užkietėję niekšai.
— Na, čia aš nesutinku su tavimi. Pažiūrėk, kiek naujų jaunų politikų atėjo į valdžią pastaraisiais metais. Kaip aktyviai jie skatina liberalias tolerancijos ir visuotinės meilės vertybes!
— Tolerancijos kam? Įvairioms mažumoms? Man atrodo, kad pastaruoju metu šios tolerancijos ir "artimo meilės" mūsų visuomenėje tapo gerokai mažiau. Neturtingi nekenčia turtingųjų, kurie savo ruožtu niekinamai žiūri į vargšus. Seksualinės mažumos nekenčia tradicinių šeimos vertybių šalininkų ir kiekviename kampe šaukia apie savo išskirtinumą. Kažkas susikuria sau naująjį dievą ir apsiputojęs verčia juo patikėti visus kvailus ir neišmanėlius "sentikius". Neapykanta ir skandalai liejasi iš televizoriaus ekranų ir socialinių tinklų. Pasaulis ritasi į bedugnę...
— Tu tikrai pieši man pasaulio pabaigos vaizdą. O kad tai neįvyktų, turime eiti ir balsuoti už tuos kandidatus į merus ir deputatus, kurie kaip tik ir kviečia kovoti už taiką ir aktyvų klestinčios Lietuvos kūrimą. Ir balsuoti teks ne tik širdimi, bet ir protu.